Bažnyčia, primindama, kad ketvirtasis gavėnios sekmadienis yra paženklintas džiaugsmo gija – Leatare (lot. „džiaukis“), mūsų mintis kreipia į džiaugsmo šaltinį – Dievą.

IV gavėnios – Džiaugsmo („Laetare“) – sekmadienio Dievo žodis.

Gavėnios džiaugsmo motyvas

Apaštalas Paulius ne egzaltuoto jausmo paveiktas, bet Dvasios įkvėptas byloja: Visuomet džiaukitės Viešpatyje, ir vėl sakau: džiaukitės! (Ef 4, 4). Begalinis tautų Apaštalo atsidavimas Dievui bei žmonių atsivertimo misijai skatino jį viešai pripažinti, jog išliks drauge su tikinčiaisiais jų pažangai ir tikėjimo džiaugsmui (Fil 1, 25), kad galėtų net džiaugtis savo kentėjimais dėl jų (žr. Kol 1, 24). Taigi išlikti Viešpaties džiaugsme – dėkoti Viešpačiui ypač už Atpirkimą, be kurio negalėtume švęsti nei liturginių Velykų švenčių, nei po savo mirties – Amžinųjų…

Žvilgsnis į vario žaltį ir į karą Gazos Ruože

Kai izraelitai keliaudami iš Egipto per dykumą atgailavo dėl murmėjimo prieš Dievą ir Mozę (žr. Sk 21, 5–6), pagal Viešpaties nurodymą Mozė padirbo vario žaltį ir iškėlė ant stulpo. Kai tik žaltys ką nors įgeldavo, tas žmogus pažvelgdavo į vario žaltį ir likdavo gyvas.

Minėtas žaltys turi sąsają su Rojaus žalčiu, per kurį veikė šėtonas. Gundytojas melu suvedžiojo Adomą ir Ievą, ir nuo Edeno sodo praradimo akimirkos nuodėmė tarsi nori taip užsimaskuoti, kad niekas nepamatytų jos tikrojo – tiesą iškreipiančio – veido. Piktojo tikslas – visais laikais pasinaudoti nuodėme, kaip klasta viliojančiu jauku, skirtu ne tik lengvabūdžiams…

Štai nuo 2023 m. spalio 7 d., kai islamistų grupuotė „Hamas“ nežmoniško išpuolio metu nužudė apie 1450 žydų, Izraelio vyriausybė Gazos Ruože surengė specialią karinę operaciją, kurios metu žuvo daugiau kaip 25 tūkst. palestiniečių moterų ir vaikų (tai – dėl civilių aukų gausybės visiškai nepateisinama bei smerktina). Nepaliaujame melstis už karų sustabdymą, paliaubų sudarymą ir taikos įsigalėjimą ne tik Šventojoje Žemėje, nes tas dykumoje iškeltas žaltys buvo Dievo gailestingumo atvaizdas vien izraelitams, o Žmogaus Sūnus yra įsikūnijęs Gailestingumo inkaras milijardams žmonių…

Kiekvieną galimybę pritaikykime maldai

Artėjant Didžiojo Penktadienio pamaldoms, kai per visuotinę maldą tradiciškai prašysime, kad žydų tauta dar ištikimiau žengtų Dievo sandoros keliu, asmeninėse maldose prisiminkime ir dabartinius jos vadovus bei visus pasaulio diktatorius ir karų sukėlėjus, dėl kurių sprendimų tebežūsta beginkliai žmonės… Dabar mus gelbsti ne žvelgimas į varinį žaltį, bet su tikėjimu žiūrėjimas į nukryžiuotą Dievo Sūnų. Dėl pralieto Kristaus Kraujo didžiausi piktadariai galėtų išsigelbėti (net sunkios ligos patale gulėdami), jei kaip tas atgailaujantis nukryžiuotas nusidėjėlis, kabojęs šalia pasaulio Atpirkėjo, prašytų Viešpatį kalčių atleidimo, ir įvyktų stebuklas, nes visuotiniam žmonijos išgelbėjimo Įvykiui nėra lemta prarasti perkeičiančios galios…

Dievas myli pasaulį labiau nei mes

Meilė yra tikrasis Dievo veikimo motyvas, kurį dvasiškai drungni žmonės dažnai stengiasi iš Jo atimti. Juk ir mažiausias Dievui priekaištavimas dėl patiriamų bėdų yra mūsų menko ir fragmentinio tikėjimo pasekmė. Kas Jį, kad ir vien savo širdyje, kaltina, pavyzdžiui, dėl nelaimių, Jo nepažįsta ir dėl to Jo negali deramai mylėti. Tačiau kiekvienas, kas išgirdęs Gerosios Naujienos paradoksalią esmę priima ją – Jėzus ateina ne nuodėmingo žmogaus pasmerkti, o paskelbti apie jam skirtą paveldėjimo atlygį, tada Dievas dovanoja jam atlikto Išganymo aukso puodą, kad anas Viešpačiui galėtų įteikti vien savo nuodėmių kraitį, iš tiesų yra palaimintas. Mums sunku net įsivaizduoti, kaip Dievas trokšta, kad įvyktų šie netolygūs mainai.

Šviesa atėjo į pasaulį

Jei anuomet Dievo gailestingumo šviesa, sklisdama per metalinį žaltį, buvo pajėgi išgydyti žydus, tai nepalyginamai labiau Dievo gerumas dabar apsireiškia per Sūnų. Dievas nori, kad Jo meilė tiesiogiai išgydytų mus (per maldą, Mišių auką, sakramentus ir tikėjimo darbus) ir keistų aplinkinius. Kai artėjame prie Šviesos, viską matome vis aiškiau ir suprantame giliau… Kai mumyse mąžta nuodėmių įtaka, mažiau klystame, nes bet kokios tamsos pavidalas traukiasi, užleisdamas vietą malonei. Tada vykdome tiesą ir tvirčiau žengiame į laisvę dovanojančią Šviesą, kad išryškėtų, jog mūsų darbai atlikti Dieve.

 

Vytenis Vaškelis