Šventojo Juozapo vardas subrandino tiek pačią gyvenvietę, tiek parapiją – taip apie Šv. Juozapo parapiją ir čia statomą to paties vardo bažnyčią kalba klebonas, kunigas RIČARDAS DOVEIKA. Jis primena, kad šventasis Juozapas yra šeimos globėjas. Pilatės Bažnyčios pastate bus daug erdvių būsimoms misijoms ir tarnystėms, susijusioms su šeima. Čia atsiras ir keturios koplyčios, skirtos sutuoktiniams, seneliams ir vaikams.

„Tas projektas gimė labai greitai, perėjo visas patvirtinimo institucijas. Džiaugiuosi, kad statybos, prasidėjusios 2016-aisiais kertinio akmens pašventinimu, vyko sėkmingai. O jau 2017 metais, uždengus stogą, šventėme pirmąsias Kūčių nakties ir Kalėdų dienos Mišias, nors dar nebuvo nei grindų, nei kitų dalykų“, – prisiminimais dalijasi kun. R. Doveika.

Kunige, kada ir kodėl atokiame Vilniaus Pilaitės rajone buvo suformuota parapija ir nutarta čia pastatyti bažnyčią?

Augant miestui ir plečiantis gyvenamiesiems rajonams šalia Vilniaus miesto, labai natūraliai, gražiai formavosi Pilaitės mikrorajonas. Jis tapo savotišku naujuoju miesto kvėpavimu. Čia, kaip ir kitur, buvo statomi įprastiniai sovietinio stiliaus namai. Tačiau suvažiavo nauji, daugiausia jauni, žmonės, jie ir formavo, kartu keitė gyvenvietės infrastruktūrą.

1999 metais tuometinis Vilniaus arkivyskupas, dabartinis Jo Eminencija kardinolas Audrys Juozas Bačkis, atsiliepdamas į ten gyvenančią gana didelę miestelėnų bendruomenę, reaguodamas į jos poreikį turėti ir dvasinį centrą, bažnyčios pastatą, įsteigė parapiją. Jos dalį sudarė buvusios Žvėryno parapijos, Buivydiškių, Zujūnų gyvenviečių teritorijos ir net 24 tuo metu buvę aplinkiniai kaimai. Suformuotos naujos parapijos pirmuoju klebonu buvo paskirtas kunigas Kęstutis Ralys.

Taip pamažu čia prasidėjo religinis, bažnytinis gyvenimas. Jį ypač praturtino tuo metu labai gražus bendradarbiavimas su mokyklomis. Sekmadieniais bendruomenės branduolys susiburdavo mokykloje, prieš tai rinkdavosi net kunigo namuose. Čia buvo meldžiamasi, aukojamos Mišios. Pamažu buvo pradėtos koplyčios ir parapijos namų statybos, jas 2001 metų rugsėjo mėnesį pašventino arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis.

Ilgainiui parapijos namai ir koplyčia tapo bendruomenės gyvenimo centru, tačiau kilo poreikis turėti ir bažnyčios pastatą. Buvo daug projektinių pasiūlymų, įvairiausių diskusijų. Po jų dabartinis Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas 2014-aisiais paskyrė mane į Pilaitės parapiją klebonu. Buvo iškeltas savotiškas reikalavimas iš esmės pajudinti bažnyčios statybų klausimą, tai ir buvo padaryta.

2016 metų kovo 19 dieną per šventąjį Juozapą arkivyskupas Gintaras Grušas pašventino būsimos Šv. Juozapo bažnyčios kertinį akmenį.

O kodėl pati parapija, statoma nauja bažnyčia buvo pavadintos šv. Juozapo vardu?

Parapijos steigimas yra vietos vyskupo malonė, prerogatyva ir jo tarnystė. Įkurti parapiją, kaip minėjau, buvo ordinaro atsiliepimas į tikinčiųjų poreikius ir sielovados būtinybę. Šv. Juozapas yra šeimos globėjas. Pilatės bažnyčios pastate bus daug erdvių būsimoms misijoms ir tarnystėms, susijusioms su šeima. Čia atsiras ir sutuoktinių, ir senelių, ir vaikų, ir giminių koplyčia, visų jų veikla bus skirta šeimos tarnystei.

Šv. Juozapas yra bažnyčios globėjas. Anuometinis arkivyskupas Audrys Juozas Bačkis puoselėja pamaldumą šventajam Juozapui. Jo manymu, šv. Juozapo globai patikėtos veiklos, iniciatyvos turi labai gilią reikšmę ir prasmę.

Šv. Juozapo vardu pavadinta ir jo įsteigta kunigų seminarija. Tai arkivyskupo tėviškas rūpinimasis šio šventojo užtarimu tikinčiųjų sielovada.

Sutikite, ne kiekvienam kunigui likimas lemia galimybę pastatyti bažnyčią. Kaip manote, kodėl jūs buvote pasirinktas bažnyčios statytoju ir kaip reagavote išgirdęs, kad jums patikėta naujos bažnyčios statyba?

Tų aplinkybių, priežasčių reikėtų klausti mano ordinarą. Tas paskyrimas mane galbūt šiek tiek ir nustebino. Nustebino ne dėl to, kad reikės sunkiau darbuotis. Mane jaudino klausimas, ar aš pajėgsiu. Viskas išsisprendė arkivyskupui parodžius pasitikėjimą ir padrąsinus. Jis pasakė: tu sugebėsi, tu padarysi.

Tas projektas gimė labai greitai, perėjo visas patvirtinimo institucijas. Džiaugiuosi, kad statybos, prasidėjusios 2016-aisiais kertinio akmens pašventinimu, vyko sėkmingai. O jau 2017 metais, uždengus stogą, šventėme pirmąsias Kūčių nakties ir Kalėdų dienos Mišias, nors dar nebuvo nei grindų, nei kitų dalykų.

Statybos vyksta etapais. Tai priklauso nuo surinktų lėšų. Dabar pastatas, kaip sakoma, priduotas, tai mums leidžia sekmadieniais rinktis ir melstis. Manau, ši bažnyčia ir pandemijos laikotarpiu išgelbėjo visą Pilaitės bendruomenės religinį ir dvasinį gyvenimą.

Šie metai jums jubiliejiniai. Sukanka 10 metų, kai buvote paskirtas Šv. Juozapo parapijos klebonu. Greitai bėga laikas, tiesa?

Labai greitai. Rugsėjį atšvenčiau kunigystės 25-metį. Čia tarnauju jau 10 metų. Iš tų dešimties metų septyneri atiduoti statyboms. Taip, laikas bėga labai greitai, bet kai atsigręži atgal, pamatai, kokie sklidini tie metai buvo įvykių, kelionių, statybų, žmonių džiaugsmo… Labai džiaugiuosi augančia bendruomene, susitikimais. Vadinasi, tas mūsų ėjimas į priekį duoda nuostabių vaisių.

Kaip pati parapija, bažnyčia keičia Pilaitės mikrorajono gyvenimą?

Jau vien tai, kad yra išsipildžiusi dešimčių tūkstančių žmonių svajonė turėti savo gyvenamojoje artimoje aplinkoje bažnyčią, daug ką pasako. Turime daug gražių sumanymų. Sulaukiu ir kritikos, neretai gana piktokos ir dėl bažnyčios pastato, ir kitos veiklos. Kaip aš kartais pajuokauju – veikia šėtono advokatūra.

Džiaugiuosi, kad mūsų bendruomenė subrendo maldai ir įvairioms veikloms, kurias nori perimti ir kitų parapijų tikintieji.

 

Vytautas Markevičius