Artėjant žydų Velykoms Jėzus nukeliavo į Jeruzalę. Kaip geras tikintysis jis gerbė šventyklą. Šventykla buvo vieta, kur žmonės galėjo garbinti Dievą, atlikti kultą, aukodami gyvūnus, nes ji buvo Dievo namai žemėje. Dievo buvimo savo tautoje ženklas, tarsi vartai žmonėms, norintiems kreiptis į Dievą.

Tačiau priėjimas iki Dievo, kaip rodo Evangelija, šventykloje nebuvo toks paprastas. Daugybė kliūčių trukdė tikinčiajam įžengti į Dievo buveinę: prekeivių stalai, aukojami gyvūnai… Žinoma, visa tai geri ir naudingi dalykai, tačiau Jėzui visai tai – didelė rizika sudarkyti šventyklos esmę.

Kadangi jis yra ir Dievas, ir žmogus, jam buvo nepakenčiama, kad pati vieta, skirta Dievui ir žmogui susitikti, virstų užkardu, muitine. Tai visiškas prieštaravimas jo paties misijai ir esmei.

Pasakymas „Nedarykite iš mano Tėvo namų prekybos namų!“ rodo, kad tai turi labai blogų pasekmių, kurios pasireiškia iš abiejų užkardo pusių. Tiek kunigams, kurie gali ieškoti vien finansinio pelno, parduodami dvasines paslaugas ir užtikrindami savo gerovę, tiek tikintiesiems, kurie gali pasitenkinti paaukoję auką ir jaustis ramūs, kad jau nusipirko Dievo palankumą.

Jėzus reaguoja į tai: išveja prekeivius, išvarto jų stalus, išbarsto pinigus. Jis energingai išvalo šventyklą.

Mus stebina toks elgesys, nes mums netikėta tokia Jėzaus reakcija. Tačiau ji nėra aklas pyktis, siekiantis keršto tiems, kurie suteršė jo Tėvo namus. Jis trokšta sugrąžinti šventyklai jos pirmąjį pašaukimą ir pašalina tai, kas užstoja tiesioginį priėjimą prie Dievo. Net ne pinigai yra svarbiausia problema, bet pati šaknis, esanti žmogaus širdyje. Žmonės paskendo mirtinoje inercijoje, iš kurios gal tik pradeda išeiti, pamatę Jėzaus poelgį.

Ką tai reiškia mums? Kartais Jėzaus meilės ir gražių žodžių gali neužtekti, kartais mums reikia ir jo pykčio, uolumo bei entuziazmo, kad pabustume iš miego. Gavėnia tada nebus vien švelni procedūra, sielos atokvėpis. Gavėnia gali būti ir kovinis sportas. Žvelgdami į Jėzaus energingumą, nebijokime ir mes drąsiai pasipriešinti blogiui savo gyvenime, išvartydami nuodėmių stalus, išsklaidydami pagundas, ugdydami gerus naujus įpročius. Gal tada galėsime net leisti sau pykti, kol atiduosime šį pyktį Jėzui, kad jis jį nukreiptų teisinga kryptimi ir atvertų mums naują kelią Dievo link.

 

Kun. dom. Marc-Antoine Bechetoille