Apie Didįjį šeštadienį ir kelią į Prisikėlimą mąsto Klaipėdos šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vyresnysis, kunigas Benediktas Jurčys OFM: „Didįjį šeštadienį nei ryte, nei dienos metu šv. Mišių nėra, todėl altorius lieka neuždengtas.

Man asmeniškai ši diena yra tylos diena, kai neieškai atsakymų, kai nutyla teologija… Kristus – be kryžiaus, jis palaidotas, bet dar neprisikėlęs. Mokiniai kas kur išsibėgiojo, išsislapstė. Kai kas juo labai nusivylė. Teko girdėti, kad Lietuvoje Didysis šeštadienis buvo vadinamas Marijos šeštadieniu.

Didįjį šeštadienį dažomi margučiai, lietuviams bene svarbiausias Velykų šventinio stalo atributas. Prašau neužmiršti Velykų rytą į bažnyčią atsinešti valgių, kad juos po velykinių pamaldų kunigas ar diakonas pašventintų. Šventinkite margučius, druską, duoną, pyragą, mėsą, sviestą, sūrį. Velykų sekmadienį pirmasis kąsnis turi būti pašventintas.

Temstant šeštadienio vakarui laukiame Velyknakčio pamaldų, kurios persikels į sekmadienį. Tai didžioji naktis, laukiame Kristaus prisikėlimo liturgijos. Pamaldos prasideda įspūdinga žvakių jūra – pašventinama ugnis, nuo jos uždegama ir didžioji Velykų žvakė – Paschalas, nuo žodžio „Pascha“. Taip pat šventinamas vanduo, skirtas Krikšto sakramentui.

Skaitoma daug skaitinių iš Senojo Testamento, o su Naujojo Testamento žinia apie Prisikėlimą nuskamba giesmė „Aleliuja“. Būtent tai yra džiaugsmingiausias Velykų momentas. Sugaudžia vargonai, suskamba varpai. Mes džiaugiamės, sveikiname vieni kitus sakydami: „Kristus priskėlė“, spaudžiame šalia stovintiesiems rankas, apsikabiname.

Velyknaktį patyrę Kristaus prisikėlimą mes išnešame šią žinią į gyvenimą, į viešumą. Tradiciškai sekmadienį, gaudžiant varpams, žingsniuojame aplink bažnyčią ir giedame: „Linksma diena mums nušvito…“

Velykų sekmadienį popiežius suteikia palaiminimą miestui ir pasauliui. Jis pasveikina žmones jų gimtąja kalba. Tai ypatinga vilties ir džiaugsmo kupina diena, nes būtent Kristaus geroji žinia mus prisikelia naujam gyvenimui.“

 

Benediktas Jurčys

Bernardinai.lt