Didįjį šeštadienį krikščionių bendruomenė nešvenčia Eucharistijos, nėra nei Mišių, nei Komunijos. Kodėl nešvenčiama Eucharistija? Tai atspindi tikrąją Didžiojo šeštadienio reikšmę: Bažnyčia išgyvena didžios tuštumos jausmą, tačiau tai nėra nebuvimo tuštuma, o laukimo, ir netrukus ji prisipildys prisikėlusio Viešpaties artumo. Laukdami ir melsdamiesi liudijame ir savo viltį bei tikėjimą prisikėlimu ir antruoju Viešpaties atėjimu.

Didysis šeštadienis yra tylos diena. Bažnyčia kartu su Marija laukia Viešpaties prisikėlimo. Kiekvieno iš mūsų gyvenimuose yra buvę tamsių ir ūkanotų dienų, tylos dienų, lydimų jausmo, jog viskas prarasta. Tokia diena buvo ir Didysis šeštadienis, kai Kristaus mokiniams atrodė, kad liko tik kapo tamsa, jog viskas nepataisomai griuvo.

Tačiau Didžiojo šeštadienio tamsa buvo nugalėta. Ir mes, išgyvendami savo asmeninius „didžiuosius šeštadienius“, turime tai atsiminti ir iš to semtis vilties.

Didžiojo šeštadienio tamsoje degė vienas vilties žibintas. Tai Marija. Apmąstant tuos įvykius atrodo,  kad Marija apaštalams, visiškai sutrikusiems po mirties nuosprendžio Kristui ir po jo kančios, buvo atspirtis tą dieną, kad jie susirinko aplink ją, trokšdami jos akyse išvysti Jėzaus akis, Jėzaus motinos balse išgirsti Jėzaus balso aidą. O Marija gyveno tikėjimu ir viltimi. Štai kodėl Didysis šeštadienis taip pat yra Marijos diena. Ji buvo užpildyta Marijos ištikimybe ir tikėjimu. Tad prašykime jos pagalbos norėdami išlikti ištvermingi laukdami Kristaus.

Krikščionybė remiasi ateitimi. Didžiojo šeštadienio ateitis buvo Velykos, Kristaus Prisikėlimas. Ir štai mes jau iš dalies gyvename šioje ateityje. Mes laukiame naujo Dangaus ir naujos Žemės, naujos dienos, kuri su Kristaus Prisikėlimu jau prasidėjo. To supratimas teikia ramybės išmėginimuose, tai suprasdama Bažnyčia ir sunkumuose gieda „Aleliuja“. Daug žmonių mūsų dabartiniame pasaulyje jaučiasi beprasmiškai ir pritartų skausmingam Hemingway’aus pasakymui: „Viskas yra niekas.“ Tačiau krikščionybė sako „ne“ – viskas veda Prikėlimo link, kiekviena diena, kiekvienos dienos darbai ir vargai yra maži žingsneliai jo link. Ateis diena, kai nusimesime piligrimo rūbus ir pasipuošime šventiniais apdarais, Prisikėlimo rūbais.

 

Pagal Vatikano radiją