Trumputė Evangelijos pagal Morkų ištrauka pačiai gavėnios pradžiai, kurioje pranešama apie tai, kad Jėzus buvo gundomas dykumoje keturiasdešimt dienų. Ne veltui pasakiau žodį „pranešama“, nes kitose Evangelijose šitas epizodas aprašomas plačiau, ir perteikiamas dialogas tarp Jėzaus ir gundytojo. Evangelijoje pagal Morkų, vadinamoje kelionės, kelio Evangelija, kuri atrodo šiek tiek skubanti, šio dialogo nerandame, bet tose keliose eilutėse randame labai svarbius dalykus.

---

Tose keliose eilutėse mes randame dvi triadas. Visoje Biblijoje – Senajame ir Naujajame Testamente – yra mėgstami skaičiai, vienu ar kitu požiūriu išreiškiantys pilnatvę. Tai skaičiai 3 (trys), 7 (septyni), 12 (dvylika), 21 (dvidešimt vienas), kartais 24 (dvidešimt keturi). Šiandien mes skaitome, kad Jėzus buvo gundomas dykumoje 40 (keturiasdešimt) dienų paties šėtono.

Pirmoji triada: „šėtono gundomas“, „buvo kartu su žvėrimis“ ir „angelai jam tarnavo“. Ką tai sako apie Jėzaus patirtį ir apie mus? Gundyti – tai yra bandyti patraukti žmogų nuo Dievo kelio įvairiais būdais, įvairiomis vilionėmis, pažadais, o kartais tiesiog prisiminimais. Vieni sako – Jėzus buvo tikras Dievas, kaip jį galima gundyti? Taip, bet Jis lygiai taip pat buvo ir tikras žmogus, ir Jis buvo gundomas. Gundymo turinys čia neatskleistas, bet tai kartojasi ir mūsų gyvenimuose.

Mes nuolat gundomi išeidami į gavėnią – išeidami pasitikti kryžiaus ir Prisikėlimo. Mes turbūt turime įsivertinti, kiek mumyse yra kryžiaus ir Prisikėlimo – kiek mes priimame kryžiaus ir Prisikėlimo, ir kiek priimame gundymus. Pavyzdžiui: kiek atsakome piktu į pikta, kiek, turėdami galią, ją panaudojame, ir daugybė kitų gundymų mūsų pasaulyje.

„Buvo su žvėrimis.“ Kas yra žvėrys? Žvėris Biblijoje dažnai yra laukinis plėšrus padaras. Lietuviškai taip pat žvėris yra žinduolis, dažniausiai turima galvoje, kad tai plėšrus žinduolis, neprijaukintas padaras, kuris mėgina užvaldyti žmogų arba net sunaikinti. Beje, iš Biblijos, Naujojo Testamento, mes taip pat žinome apie apokaliptinį žvėrį, apie tą žvėrį, kuris išeina iš jūros ir yra vienas iš tamsiosios trejybės – tai šėtonas, šėtono pranašas ir žvėris. Apokalipsėje, Apreiškime Jonui, žvėris yra vienas iš tų, kuris nori užvaldyti Dievo sukurtą pasaulį, pakeisti jį savo tvarkomu pasauliu.

Taigi žvėris turi labai daug simbolikos, ir jis beveik visada yra priešiškas žmogui padaras. Bet, atkreipiu dėmesį, lygiai taip pat Biblijoje gausu aprašymų, kai žvėrys sugyvena taikoje. Yra pranašysčių apie tai, kad liūtukas ir avis bus kartu ir jie vienas kito nebijos, nelies. „Buvo su žvėrimis“ nurodo ir į tai, kad Jėzus žvėrių nebijojo. Žvėrys, kad ir kokie jie būtų pavojingi, yra kūriniai. Ir pats šėtonas yra Dievo kūrinys, puolęs angelas – tai ne jis pats save sukūrė. Šėtonu tapo (save sukūrė) per neapykantą savo apsisprendimu. Taigi su žvėrimis Jėzus buvo.

Mūsų tikrovėje žvėris galima įvairiai įsivaizduoti. Dažnai metaforiškai taip suprantamos aistros. Mums tenka išbūti su savimi, su savomis aistromis ir ne tik kažkokiu būdu jas suvaldyti, bet ir priimti jų keliamą sumaištį. Taip pat iš tos sumaišties išgauti gyvybės eliksyrą, nes iš viso blogio Dievas kažką sukuria gero – taip ir su mūsų aistromis, su mūsų vidiniais žvėrimis. Jėzus „buvo su žvėrimis“, Jis išbuvo.

Trečioji triados dalis – „ir angelai jam tarnavo“. Turbūt didelio paaiškinimo nereikia. Ištvėręs gundymus ir buvimą su žvėrimis susitinki su Dievo pasiuntiniais – angelais. Suprantama, kad angelai Jam tarnavo, nes Jis pats buvo ir yra amžinasis Dievas.

Antroji triada, slypinti šiose negausiuose Evangelijos eilutėse: „atėjo metas“, „prisiartino Dievo karalystė“, „atsiverskite ir tikėkite Evangelija“. Tai Jėzaus misija – atėjo metas, metas sakyti žodį, daryti darbus, o galiausiai būti nukryžiuotam, kad prisikeltų. Paklauskime savęs, ar mūsų metas jau atėjo, ar mes pasiryžę priimti Jėzaus kelią ir Jėzaus likimą. Gavėnia yra laikas, kai galima išgirsti apie Jėzaus kelią ir tą metą, kuris atėjo – prisiartino Dievo karalystė. Taip, tai Jėzaus karalystė, tai ta karalystė, kuri atnešama Jo asmeniu. Į mūsų šiandienos gyvenimus – taip pat. Nepaisant visų baisių dalykų, kurie vyksta aplinkui, į mus ateina Dievo karalystė.

Man sunku jus įtikinti ir pačiam sunku kartais patikėti, kad net baisiausiose situacijose Dievo karalystė gali ateiti. Skaitydami apie išgyvenimus koncentracijos stovyklose, lageriuose, Holokaustą iškentėjusius žmones, mes galime kas kartą būti patikinti, kad Dievo karalystė ateina ir ten. Aš labai tikiuosi, kad net ir Gazos žmonių kentėjimuose kažkokiu būdu tas nukryžiuotasis Dievas ateina.

„Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“ Šie Jėzaus žodžiai tuo metu, žinoma, nereiškė atsiversti knygą, knygos paprasčiausiai nebuvo. Ne, jie tiesiog reiškia „tikėkite Gerąja naujiena, Gerąja žinia“. Evangelion graikiškai reiškia „geroji žinia“ – tikėkite. Šitie žodžiai yra vieni iš dviejų pasirenkamų formulių per Pelenų trečiadienio pelenų barstymo apeigas. Kunigas, Pelenų trečiadienį barstydamas pelenus ant tikinčiųjų galvų, pasirenka iš dviejų variantų: „Atmink, žmogau, jog dulkė esi ir dulkėmis virsi“ (Pr 3, 19) arba „Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“ (Mk 1, 15).

Mums tai skamba kaip raginimas galimybei būti amžiniems. Jeigu mes priimame Evangeliją, mes priimame amžinybę, priimame prisikėlusį Kristų. Jokiu būdu ne pirmiausia taisyklėmis arba sąžiningu bažnyčios lankymu. Pirmiausia – širdimi ir savo gyvensena.

„Atsiverskite ir tikėkite Evangelija!“ Geros gavėnios kelionės linkiu!

 

Arūnas Peškaitis