1521 m. ginkluotoms Korteso pajėgoms pasidavė actekų civilizacijos sostinė. Po dešimties metų įvyko Tepejako (į šiaurės vakarus nuo Meksiko) stebuklas: vienam indėnui Jonui Didakui, neseniai atsivertusiam į krikščionybę, pasirodė Mergelė. Ji prisistatė kaip Tikrojo Dievo Motina, davė nurodymus, kad vyskupas toje vietoje pastatytų bažnyčią, ir paliko savo atvaizdą, stebuklingai atsispaudusį ant Jono Didako apsiausto.
Mažiau nei po dešimties metų šeši milijonai meksikiečių ėmė laikyti Mariją savo Motina. Šis pasirodymas naujos tautos istorijos puslapio pradžioje paliko neišdildomą pėdsaką Meksikos likime. Gvadalupės Mergelė ir toliau lydėjo naciją visuose jos istorijos etapuose. Kiekvienais metais didžiulė minia ant Tepejako kalvos meldžia Marijos motiniškos pagalbos ir su pasitikėjimu sveikina ją kaip šeimų ir tautų evangelizacijos žvaigždę, kaip čiabuvių bei vargšų užtarėją.

Gyvoji Duona