Kraunasi...

Jūs esate šių dalykų liudininkai

 

 

Aš kalbėsiu apie Kristaus prisikėlimą ir jo atnešamą viltį.

Tėvas Robert Presutti

 

Įžanginė malda

Viešpatie, tu esi viso gyvenimo šaltinis, nes tu pats esi gyvenimas. Tavo prisikėlimas suteikė man viltį būti prikeltam iš numirusiųjų, amžinai su tavimi džiaugtis danguje. Man reikia dažniau mąstyti apie gėrį, kurį tu padarei dėl mūsų, ir tavo pažadus tiems, kurie pasitiki tavimi. Dėkoju tau, Jėzau, kad vėl atiduodi savo gyvenimą ir atveri kelią namo į dangų. Myliu tave ir noriu visa savo širdimi sekti paskui tave.

Malda:

Viešpatie Jėzau, atnešk man savo Velykų ramybę. Leisk man dalyvauti tavo pergalėje prieš nuodėmę ir mirtį. Galiu gyventi vien dėl tavęs.

Mokiniai susimaišo, ir keičiasi reakcija į Prisikėlimą:

Evangelijos pasakojimai skelbia apie mokinių nepastovumą. Jie nori tikėti, tačiau trūksta tikėjimo. Jie patiria nuoširdų džiaugsmą, matydami prisikėlusį Kristų, bet visiškai neįveikia savo netikėjimo. Du iš Emauso smulkiai nupasakoja savo netikėtą susitikimą, ir pats Kristus jiems pasirodo. Tačiau net ir tada, kai Jis yra tiesiog prieš juos, jie neskuba patikėti. Mūsų Viešpaties kantrumas šiuo požiūriu teikia vilčių. Jis neatėjo valgyti, bet paima žuvies gabalą, kad jiems padėtų tikėti. Visi turime savo šviesos ir didžiadvasiškumo momentus, ir savo neveiklumo bei vidinio pasipriešinimo momentus. Noriu tikėti, bet kadangi tam reikia atsisakyti savo neteisingų įsitikinimų, turiu atsiskirti ir apsivalyti. Kristus savo artumu padeda mano silpnybei.

Tai yra Pats:

Kristus – ne dvasia. Jis – ne mano vaizduotės prasimanymas, ar trokštamo tikėjimo rezultatas – pernelyg gerai, kad tai būtų tiesa. Kristus realesnis už mano baimes; jo malonė stipresnė už mano silpnybę, galingesnė už nuodėmę ir pačią mirtį. Kai mokiniai nevienareikšmiškai reaguoja į jo pasirodymą, jis kviečia juos susitvardyti ir tikėjime apmąstyti. Apmąstymas ir kontempliacija tikėjime visada veda į Kristaus tiesą. Ar gyvenu savo iliuzijų pasaulyje, nes neapmąstau tikėjime realybės ir savo gyvenimo patirčių? Viskas, ką turiu padaryti, – įveikti savo netikėjimą tikėjimu ir pasitikėjimu Kristuje.

Tai buvo parašyta:

Kryžius nebuvo klaida. Kristus nemato jo kaip neišvengiamo blogio. Tiksliau, „tai buvo parašyta“. Kitais žodžiais tariant, negalėjo būti jokio kito kelio. Be Kryžiaus nebūtų prisikėlimo. Be Prisikėlimo nepatiriame gyvenimo pilnatvės, nėra vilties ateityje. Mano gyvenimas turi paties Kristaus kryžiaus patirtį. Kas man galėtų būti netikėtu posūkiu, kliūtimi ar problema, Viešpačiui yra priemonės apvalyti mano širdį ir atvesti mane į Prisikėlimą.

Pokalbis su Kristumi:

Kartais, Viešpatie, bijau, kad matau vaiduoklį, taip kaip mokiniai. Tavo planas ir valia yra toli virš manęs, kartais sunku atskirti savo paties troškimus ar klaidingas viltis nuo tavo noro ir kvietimo. Padėk man rasti tavyje vienintelę vilčių versmę ir Vienintelį, kuris niekada manęs nenuvils.

Pasiryžimas:

Šiandien kalbėsiu apie Kristaus prisikėlimą ir viltį, kurią tai mums atneša.

 

Paruošta pagal: Father Robert Presutti „You Are Witnesses of These Things

Paruošė: Saulenė Išganaitytė

Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) rektoratas

 


Kategorija Straipsniai


Grįžti atgal Paskelbta: 2022-04-18

Naujausi straipsniai

Mėnesio populiariausi straipsniai



© 2022 www.zarasuparapija.lt