Nuoširdžiai dėkojame IRENAI už laišką ir vaikystės prisiminimus! 

---

Adventas – tai bičiulystės, bendrystės, šviesos ir rimties metas. Menu vaikystės Kalėdas kukliame butelyje Vilniaus Užupyje. Keturiolikos kvadratinių metrų kambarėlyje gyvenome keturių asmenų šeima ir suaugusi mūsų tėtuko sesuo. Šeimininkės mažyčiame kambariuke stovėjo lovelė nuomininkei studentei. Šeimininkė buvo tikinti moteris, kilusi iš Ukrainos. Gyvenome susispaudę, bet darniai.

Pamenu, kaip Kūčių vakarą tėtukas apžvelgė visus gerumo sklidinu žvilgsniu ir, apdovanojęs plačia šypsena, įtvirtino į stovą eglutę. Ant didelio apvalaus stalo paklojo kvepiančio šieno, padengė stalą balta staltiese. Mamytė ir buto šeimininkė kepė kučiukus, gamino dvylika patiekalų (silkės, žuvies, džiovintų grybų, virė avižinio ir kitokių rūšių kisieliaus.) Mes senoviniais žaisliukais puošėme eglutę, sukome gumulėlius iš vatos, jie simbolizavo snaiges. Kabinome prie šakelių obuolius ir saldainius, o mažoji sesutė stebėjo mus plačiai atmerktomis, smalsiomis akimis.

Sėdint prie stalo, laužant plotkelę, dalinantis ja, linkint kažko gražaus, ragaujant mamytės išradingai pagaminto maisto apgaubė džiugus saugumo ir bendrystės jausmas. Pasibaigus vakarienei traukėme iš po staltiesės po vieną šiaudą, o suaugę spėliojo, kokių sulauksime metų. Vaikystėje Adventas ypatingas – prisiminimai patys šviesiausi. Su klasės draugais keisdavomės šventiniais sveikinimo atvirukais, ant voko rasdavau perspėjantį užrašą: „Iki Kūčių, nekišk nagučių!”, tai reiškė, kad iki švenčių voko atplėšti nevalia.

Man asmeniškai labai įsimintinos buvo 1975 metų Kalėdos, pirmieji viltingi santuokos mėnesiai, kai laukiausi pirmagimio.

Adventinė svajonė – parapijos laikraštėlis, kaip Kristaus šviesos spindulys ir bendrystės su vienišais parapijiečiais, dėl amžiaus neįstengiančiais dalyvauti aktyvioje bažnyčios veikloje, ženklas.

           

          IRENA

---

 

Mūsų parapijos internetinę svetainę lanko keturi tūkstančiai skaitytojų – tai plati auditorija. Vieni skaito, kiti ir pasidalina su savo artimaisiais ir draugais. Ačiū už palaikymą ir tikimės, kad tekstai, kuriuos keliame, Jums yra naudingi ir padeda dvasiškai augti. Šiuo Advento metu kviečiame Jus tapti ne tik  s e k ė j a i s,  bet ir bendraautoriais – pasidalinkite mintimis, prisiminimais ar lūkesčiais, o mes pasistengsime, kad Jūsų laiškus perskaitytų kuo platesnis svetainės lankytojų ratas, taip pat publikuosime juos parapijos laikraštėlyje, platinsime bažnyčioje bei šioje svetainėje.    

 

Zarasų parapijos klebonas kun. Vydas