Mylimi Artumos skaitytojai, bendradarbiai, palaikytojai, platintojai, užtarėjai, tiesiog – artimieji,

rašau Jums šį laišką tądien, kai turėjo išeiti eilinis – šiemet ketvirtasis, o iš viso 363-iasis – Artumos numeris, tačiau nepasirodė… Ir nors šiandien balandžio 1-oji – tai visai ne pokštas. Manding, jeigu kas ir pokštauja šįsyk – tai tik Dievas (arba Gamta – kaip kam mieliau skamba), nes tokio savotiško pokšto mes, žmonės, tikrai nebūtume pajėgūs iškrėsti – kad ir kokie stiprūs ir galingi, gudrūs ir klastingi, šventi ir išmintingi būtume – tai nei mūsų jėgoms, net ne mūsų vaizduotei įmanomas dalykas… kad kažkokia visiškai menka, beveik nematoma realybė galėtų imti taip staiga, vos per kelias dienas sukrėsti, užkrėsti, perkeisti, sustabdyti pasaulį – to jokie grasinimai, perspėjimai, maldavimai nepajėgė padaryti… O ėmė ir nutiko, ir tai ne kažkada, pasaulio pabaigoje, bet dabar! Ne vienas suklusom: o gal tai – jau TAI?! Ar gali būti geresnis klausimas mūsų Gavėniai, ypač – Velykų Tridienio akivaizdoje! Turbūt niekas taikliau neįvardijo ir nepastiprino, kaip popiežiaus Pranciškaus lakoniški žodžiai viso pasaulio žmonėms kovo 27-ąją…

 

 

 

artuma.lt