Gavęs solidaus šalies žurnalo redaktoriaus pareigas jis jautėsi lyg devintame danguje. Paskambino mamai, tėvui ir, žinoma, savo mielajai Monikai, kuriai pasakė labai paprastai: „Turiu darbą! Dabar galime susituokti!”

Sukūrė šeimą, metams bėgant gimė trys guvūs vaikeliai: Matas, Marta ir Lorencas.

Visiška laimė truko šešerius metus, po to žurnalą teko uždaryti. Jaunasis tėvas susirado naują darbą vietinio laikraščio redakcijoje. Deja, ir šis leidinys neilgai išsilaikė. Šį sykį  darbo paieškos buvo ypač sunkios. Kas vakarą jaunoji mama ir trys vaikai matė, kaip tėčio veidas vis labiau niaukėsi.

Sykį per vakarienę vyras karčiai pratrūko: „Viskas beprasmiška! Mano srityje – jokių galimybių: darbuotojų skaičius mažinamas, žmonės atleidžiami iš darbo…“

Monika bandė jį guosti, kalbėjo jam apie jo svajones, apie neabejotinus jo gabumus, ragino neprarasti vilties…

Kitą dieną tėtis pabudo vaikams jau išėjus į mokyklą. Prislėgta širdimi įsipylė puodelį kavos ir priėjo prie rašomojo stalo, kur paprastai dirbdavo. Žvilgsnis užkliuvo už šiukšliadėžės. Vyriškio dėmesį patraukė kelios didelės rusvos keramikos šukės. Suprato, jog tai trijų rožinių paršelių – vaikų taupyklių – duženos. Ant savo stalo išvydo saują monetų – daugybę centų ir vieną kitą eurą, taip pat keletą auksinio atspalvio sagų, o po pinigėliais buvo popieriaus lapas, ant kurio vaikiška ranka užrašyta: „Brangus tėti, mes tikime tavimi. Matas, Marta ir Lorencas.“

Akis suvilgė ašaros, juodos mintys išsisklaidė, užplūdo drąsa. Jaunasis tėtis sugniaužė kumščius ir pažadėjo: „Jūsų tikėjimas nebus apviltas!“

Šiandien ant vieno žymiausių Europos leidėjų rašomojo stalo stovi paveikslėlis sidabro rėmeliu. Leidėjas didžiuodamasis jį rodo ir aiškina: „Tai mano stiprybės paslaptis!“ Rėmeliuose – popieriaus lapas su kreivoku išblukusiu užrašu:

„Brangus tėti, mes tikime tavimi!..“

 

 

„Aš tikiu tavimi“ – tai daugiau nei meilės prisipažinimas. Tai galingiausia jėga, kokia tik gali būti. Todėl Jėzus pasakė: „Jei turėtumėte tikėjimą kaip garstyčios grūdelį ir įsakytumėte šitam šilkmedžiui: ‚Išsirauk ir pasisodink jūroje‘, – tai jis paklausytų jūsų“ (Evangelija pagal Luką 17,6).

 

 

 

Bruno Ferrero

Iš knygos: „365 trumpi pasakojimai sielai“