„Tėti, kiek tau moka už darbo valandą?“

„40 eurų.“

„Štai, duodu tau 40 eurų. Perku valandą tavo laiko. Sau.“

 

 

„Pasikviečiau ją į restoraną ir teatrą. Vėlavau, tad smarkiai trinktelėjau automobiliu į šaligatvio kraštą. Po to pamačiau, kad ji manęs jau laukia. Išlipęs iš automobilio puoliau tikrinti, ar nenukentėjo padanga, tačiau šiai nieko nebuvo atsitikę. Kai šypsodamasis į ją atsigręžiau, ji susiraukusi nusisuko, buvo tarsi ledo gabalas, o aš… jaučiausi lyg idiotas. Visą vakarą man priekaištavo, jog padanga esanti man tikrai svarbesnė ir įdomesnė už ją…“

 

 

Bruno Ferrero

Iš knygos: „365 trumpi pasakojimai sielai“