Kraunasi...

Švaistymo liga ir dosnumo stebuklas

Popiežius Pranciškus pirmadienį aukodamas rytmečio Mišias homilijoje komentavo Žodžio liturgijos Evangeliją apie „Našlės skatiką“. Popiežius homilijoje Šv. Mortos namų koplyčioje ragino pasiryžti būti dosnesniais vargstantiems, pradedant nuo mažų dalykų, tačiau perspėjo, jog dosnumo priešas yra švaistymas, išleidžiant daugiau nei mums reikia.

Tuo metu dosnumas praplečia širdį, atveria kelią didžiadvasiškumui. Popiežius sakė, kad Jėzus Evangelijos skaitiniuose daugelį kartų priešpastato turtuolius ir vargstančius: pasakojime apie turtuolį ir prie jo rūmų vartų votimis aptekusį elgetą Lozorių, apie turtingą jaunuolį. Todėl Jėzus sako, kad taip sunku turtuoliui įžengti į dangaus Karalystę. Kai kas gali Kristui priskirti „komunisto“ etiketę, tačiau kai Viešpats kalbėdavo apie šiuos dalykus, sakė Pranciškus, žinojo, kad už turtų slypi piktoji dvasia, „Pasaulio kunigaikštis“. Todėl jis kartą pabrėžė: „Negali tarnauti dviem šeimininkams: tarnauti Dievui ir tarnauti pinigui“.

Taip pat šios dienos Evangelijos skaitinyje pastebima priešpriešą tarp turtuolių ir vargšės našlės. Turtuoliai dėjo savo dovanas į aukų skrynią, o viena vargšė našlė – įmetė du smulkius pinigėlius. Šie turtuoliai nepanašūs į   turtuolį iš pasakojimo apie elgetą Lozorių, jie nėra blogi. Jie atrodo kaip geri žmonės, kurie nuėję į Šventyklą paaukojo. Šiuo pasakojimu Viešpats nori pasakyti ką kitą, atkreipdamas dėmesį į vargšę našlę, kuri įmetė daugiau už visus, nes įmetė viską, ką turėjo.

Našlė, našlaitis, migrantas, svetimšalis buvo labiausiai vargstantys Izraelio visuomenėje, jie būdavo minimi kalbant apie vargšus. Našlė iš savo neturto įmetė viską, ką turėjo pragyvenimui, nes pasitikėjo Dievu, ji buvo Palaiminimų moteris, labai dosni, įmetusi viską, nes Viešpats yra daugiau už viską. Šis Evangelijos skaitinys kviečia, kad ir mes būtume dosnūs, pasakė popiežius.

Pasaulyje skurstančiųjų statistikos apie badu mirštančius, nesočiai pavalgančius ir vaistų negaunančius sergančius vaikus, apie kuriuos kasdien pasakojama naujienų laidose ir laikraščiuose, akivaizdoje verta paklausti savęs, „Kaip tai išspręsti?“ Gimsta susirūpinimas, kaip daryti gera.

Kai žmogus, turintis šiek tiek pinigo klausia savęs, ar jo menkas įnašas yra naudingas, pasak popiežiaus, jis yra naudingas tiek, kiek du smulkūs našlės pinigėliai.

Tai pašaukimas į dosnumą. Tai kasdienos dalykas, kurį turime prisiminti ir savęs paklausti: kaip tapti dosnesniu vargšams, stokojantiems, kaip jiems dar daugiau padėti, „jei mėnesio gale vos suduriame galus?“. Tačiau atlieka bent kelios monetos. Susimąstyk: jų pakaks, kad būtum dosnus.

Prisiminkime, anot Pranciškaus, mažus dalykus. Pavyzdžiu, apsižiūrėkime savo kambariuose, spintose: kiek juose porų batų: viena, dvejos, trejos, ketverios, penkiolika, dvidešimt… Kiekvienas gali patikrinti ar neturi per daug. Vienas prelatas turėjo keturiasdešimt porų! Jei turi tiek daug, padovanok pusę! Kiek daug nenešiojamų ar tik kartą per metus nešiojamų rūbų. Tai būdas būti dosniems, kai dalijamės tuo, ką turime.

Popiežius papasakojo pažinojęs vieną moterį, kuri prekybos centre, be daiktų sau, skirdavo dar dešimt procentų produktų vargšams.

Būdami dosnūs galime daryti stebuklus. Reikia mažų dalykų ir mažų kiekių dosnumo. Galbūt to nedarome, nes nepagalvojame. Evangelijos žinia skatina pagalvoti: „kaip tapti dosnesniu?“ Bent šiek tiek dosnesniu.

Tačiau visuomet ateina baimės jausmas. Nes yra dar viena liga: tai šiandienos liga, kliudanti dosnumui. Tai – švaistymosi liga.

Jai būdingas nuolatinis daiktų pirkimas. Popiežius prisiminė, kad kai gyveno Buenos Airėse, būdavo specialūs prekybos turizmo skrydžiai kas savaitgalį. Penktadienio vakarą prisipildydavo lėktuvas, žmonės skrisdavo dešimt valandų į kitą kraštą, visą šeštadienį ir dalį sekmadienio prekiaudavo. Paskui sugrįždavo. Tai didelė mūsų laikų švaistymo liga.

Nesakau, kad visi mes tai darome, ne – kalbėjo Pranciškus. – Tačiau švaistymas, kai išleidžiame daugiau nei mums reikia, kai nepakankamai blaiviai gyvename, yra dosnumo priešas. Tuo tarpu dosnumas, rūpestis vargšais – ką galiu daryti, kad pavalgytų, apsirengtų – sukelia kitą reakciją: praplečia širdį, ją sukilnina.

Todėl reikia kilnios širdies, priimančios visus. Turtuoliai, kurie paaukojo, buvo geri, o našlė – šventoji, – sakė popiežius, ragindamas žengti dosnumo keliu, pradedant nuo namų, prisimenant daiktus, kurie nereikia, bet gali būti tinkami kitam, gyvenant blaivų gyvenimo būdą.

Reiškia prašyti Viešpatį, kad jis išvaduotų mus iš labai pavojingo švaistymosi blogio, kuris paverčia vergais, daro priklausomus nuo išlaidavimo, kuris yra liga. Prašykime šios Viešpaties malonės: dosnumo, kilnesnės širdies ir didžiadvasiškumo, – sakė popiežius.

 

SAK / Vatican News

 

 


Kategorija Straipsniai


Grįžti atgal Paskelbta: 2018-11-26

Mėnesio populiariausi straipsniai



© 2024 www.zarasuparapija.lt