… Aš prašiau sveikatos, kad galėčiau nuveikti didesnius darbus;

man buvo duota negalia, kad galėčiau liudyti šį tą vertingesnio… Aš prašiau turtų, kad būčiau laimingas; bet tapau skurdžius, kad būčiau išmintingas… Aš prašiau galios, kad pelnyčiau žmonių pagarbą; bet tapau silpnas, kad pajusčiau, jog man reikia Dievo… Aš nieko negavau, ko prašiau, tačiau gavau viską, ko tikėjausi. Vos ne prieš mano valią visos neišsakytos mano maldos buvo išklausytos. Aš esu tarp labiausiai palaimintų žmonių“….

… Aš prašiau Dievą panaikinti mano išdidumą, ir Dievas tarė: „Ne“. Jis manąs, kad ne jis, o aš pati turiu įveikti savo išdidumą. Aš prašiau Dievą pagydyti mano neįgalų vaiką, ir Dievas tarė: „Ne. Jo dvasia yra sveika, jo kūnas yra laikinas“. Aš prašiau Dievą suteikti man kantrybės, ir Dievas tarė: „Ne“. Jis manąs, kad kantrybė įgyjama per išmėginimus. Ji nėra dovanojama, ji nusipelnoma. Aš prašiau Dievą laimės, ir Dievas tarė: „Ne“. Jis sakė, duodąs man palaimą, o laimė priklauso nuo manęs. Aš prašiau Dievą sumažinti mano skausmus, ir Dievas tarė: „Ne. Kančia atitolina tave nuo pasaulio rūpesčių ir priartina prie manęs“. Aš prašiau Dievą padėti man mylėti kitus taip, kaip jis myli mane, ir Dievas tarė: „Pagaliau tau atėjo į galvą gera mintis“…

 

 

Iš Mark Link, SJ „Kvietimas“