Duokite, ir jums bus duota; saiką gerą, prikimštą, sukratytą ir su kaupu atiduos jums į užantį. Kokiu saiku seikite, tokiu jums bus atseikėta (Lk 6, 38).

 

Maži vaikai greitai išmoksta sakyti „mano“. Daug sunkiau išmokyti juos dalytis! Maži vaikai dalijasi dažniausiai tik tėvų verčiami, tačiau bręsdami ima suvokti, kad norint turėti draugų reikia išmokti lankstumo.

Deja, vaikiškasis „mano“ dažnai prasiskverbia į suaugusiųjų gyvenimą, būtent todėl Jėzus savo pavyzdžiu mus mokė duoti, nesitikint sau naudos. Savo pamoksluose Jis kalbėjo, kad juo labiau ištuštiname save, atiduodami daug ką kitiems, juo daugiau vietos atsiranda Dievo mums skirtoms dovanoms. Jo aruodai neištuštėja, nes Jis – neišsenkančių išteklių Dievas!

Dievo dovana gali būti išmintis, pažinimas, kantrybė, gebėjimas evangelizuoti arba netgi kasdieniai dalykai – pagalba įveikti sunkumus šeimoje ar išlaikyti tikėjimą, ištikus nemalonumams. Jei paliksime Dievui bent šiek tiek vietos širdyse, Jis ten išlies neįtikėtiną malonių gausą. Pavyzdžiui, šv. Komunija – joje slypi tiek malonių, tiek dovanų, mums tereikia ją priimti! „Atsiverkite bent truputį, kad Angelų Duona kaip dieviškoji rasa ateitų sustiprinti jūsų ir suteiktų, ko trokštate“, – ragino šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresėlė.

Todėl nukreipkite žvilgsnį į dangų ir akis į Dievą, kad pamatytumėte dovanas, kurias Jis lieja į jūsų gyvenimą. Žinokite, kad juo daugiau jų panaudosite ir pasidalysite jomis su kitais, juo daugiau Jis jų suteiks. Apsižvalgykite. Gal pastebėjote, kad šeimai, Bažnyčiai ar bendruomenei ko nors reikia? Dievas gali patenkinti mūsų poreikius, padėti mums ten, kur stokojame ar neįstengiame. Svarbu ne kuo labiau stengtis, bet kuo atviriau priimti tai, ką Dievas jums teikia.

 

Gailestingasis Tėve, atveriu širdį priimdamas visa, ką dosniai man duodi.

Padėk man noriai priimti Tavo gėrybes ir neskaičiuojant jas dalyti.