Kiek daug balsų! Aplinkui ir savyje girdime balsus, perduodančius prieštaringas žinias: žiūrėk savęs; mylėk savo artimą kaip save; elkis, kaip patinka; tu švaistai savo laiką; štai tai – šis vaistas, leidinys, ši programa, mokykla, šis darbas – yra raktas į pilnatvę. Kaip atpažinti, kurie balsai yra iš Dievo ir kurie pasirinkimai „Jam patinka“ (1 Jn 3, 22)?

Apaštalas Jonas sako, kad norint atpažinti, ar ši dvasia, mintis yra iš Dievo, reikia pažvelgti, patvirtina ji ar paneigia Jėzų esant įsikūnijusiu Dievo Sūnumi. Mes, katalikai, tikime, kad nesame kūne įkalintos dvasios – Dievas atpirko ir mūsų kūną, ir sielą. Mūsų kūnas Jam yra labai svarbus. Juk Jo Sūnus atėjo pas mus žmogaus kūne ir su prikeltuoju kūnu įžengė į dangų.

Ką tai reiškia mūsų gyvenime? Jėzaus sekėjui turi rūpėti ne vien „dvasiniai“ dalykai, ne tik malda ar bažnyčios lankymas, nors jie labai svarbūs. Iš tiesų piktasis kartais gali netgi raginti susitelkti tik į pamaldumo praktikas ir apleisti kasdienį gyvenimą, atlaidumą bei meilę aplinkiniams žmonėms. Šventoji Dvasia niekada neįkvėptų mums tokių žodžių: „Atleisk, negaliu tau dabar padėti, nes esu labai užimtas, meldžiuosi.“

Jėzaus sekėjas rūpinasi savo kūnu ir visa kuo, ką Dievas sukūrė. Dievas nori, kad neštume Jėzų į savo namus ir darbovietes. Ar mokome teologijos ar gaminame kniedes – tai turime daryti Dievo garbei, kad Jo karalystė žemėje plėstųsi. Nežinia, ar būsime pašaukti „dideliems dalykams“, tačiau, anot Motinos Teresės iš Kalkutos, visi esame kviečiami daryti mažus dalykus su didžia meile.

Skirkite laiko peržvelgti savo dieną su Viešpačiu. Kokie jūsų įsipareigojimai ir planai? Ką tikitės sutikti? Kuri jūsų dienos dalis nėra suplanuota? Prašykite Jėzaus pagalbos, kad kiekvieną suplanuotą įvykį ir naujas galimybes priimtumėte su meile, kurią Jis jums lieja.

 

 

Jėzau, dėkoju, kad atėjai į žemę pasidalyti savo gyvenimu su manimi. Šiandien atiduodu Tau savo darbus ir pramogas, užduotis bei santykius, savo kentėjimus ir džiaugsmus. Tavo meilė manyje tepaliečia visa, ką aš darysiu.