„Nes tiek, kiek sudėjau į kūriniją, pakanka visiems“

 

DIDŽIAUSIAS NAMELIS PASAULYJE

Gyveno kartą maža sraigytė, kuri vieną dieną pasakė savo tėvui:

-Užaugusi noriu turėti didžiausią namelį pasaulyje.

-Kai kurie dalykai geriau maži,- atsakė jos tėvas. – Visada stenkis, kad tavo namelis būtų mažas ir lengvas.

Bet sraigytė nenorėjo jo klausyti ir, pasislėpusi didelio lapo šešėlyje, ėmė rangytis ir trintis į visas puses, kol suprato, kaip priversti namelį augti. Sraigytės namelis vis augo ir augo, o visos sraigės ant kopūsto kalbėjo:

-Tavo namelis tikrai didžiausias pasaulyje. Sraigytė toliau stengėsi ir trynėsi, kol jos namelis išsipūtė it moliūgas. Jai net pavyko suformuoti aukštus smailius kupolus ir ištapyti namelį nuostabiais ryškiaspalviais piešiniais.

Pagaliau sraigytė buvo visiškai tikra, kad turi didžiausią ir gražiausią namelį pasaulyje. Ji jautėsi išdidi ir laiminga. Tačiau atėjo diena, kai sraigės nugraužė visus kopūsto lapus. Iš jo teliko keli kieti gumbai, ir sraigės panoro keliauti ant kito kopūsto. Deja, mažoji sraigytė negalėjo pajudėti. Jos namelis buvo per sunkus.

Sraigės paliko tvarkytis ją pačią, tad mažoji sraigytė, nepasiekdama maisto, po truputį nyko, kol visai pradingo. Liko tik didysis jos namelis. Tačiau ir jis iš lėto iro, kol nieko neliko.

 

Pagalvosiu

• Godumas ir gobšumas padaro žmogų aklą ir paverčia truputį kvailu.
• Labai svarbu vertinti tai, ką turi, o ne trokšti paviršutiniškų ir neprasmingų dalykų.
• Nuolat lygindami save su kitais, tampame pavydūs, liūdni ir nepasitikintys savimi.
• Šiame pasaulyje daug kas kenčia, nes neturi būtiniausių dalykų. Turime išmokti būti teisingi ir vieningi.

 

Aš padėsiu žmonėms įgyti tai, ko jiems reikia.

 

 

Bruno Ferrero

„Dešimt Dievo įsakymų“