Ką reiškia patirti Dvasią kaip Gyvybės Davėją? Nejau gyvybė motinų įsčiose, gamtoje ir net maldoje ar susitaikyme neįmanoma be Šventosios Dvasios? O Jai įsiterpus net vienuoliai, kunigai ir vienužiai gali tapti tėvais ir motinomis? Kita vertus, būna ir taip, kad tapdami biologiniais tėvais patiriame tokią baimę, išgąstį, kad nenorime priimti tos gyvybės, net atsisakome – kaip tada?.. Balandžio Artumos autoriai paliečia itin svarbias, sakytume, gyvybines temas.

„Imkite Šventąją Dvasią…“ – taria Jėzus po Prisikėlimo (Jn 20, 22); skamba, atrodytų, pernelyg paprastai: imk it kokį daiktą ar instrumentą; bet kaip paimtitokį Dalyką?! Svarbiausia – ne išsiaiškinti, kaip Ji veikia, bet patirti Jos kuriančią, gyvybę teikiančią malonę – taip rašo kunigas Ramūnas Mizgiris OFM. Pasitelkdamas Šventąjį Raštą, paprastai, lyg ne sykį patyręs, brolis pranciškonas aprašo, kaip toji Dvasios gyvybė išsiskleidžia žmogaus gyvenime, kur Ji veda mus.

 

 

Balandžio mėnesio Artumos žurnalo numerį galite įsigyti Zarasų bažnyčioje