Demoniškas apsėdimas, kurį patiria žmogus, sukuria negatyvią atmosferą kenčiančiojo asmens aplinkoje, todėl artimiesiems ši dvasinė realybė tampa regima tikrove ir įtraukia juos į kovą, kurioje neišvengiamai privalo išgyventi sunkumus ir padėti artimajam savąja meile ir rūpesčiu. Pavergtąjį Dievo malonės link lydintys asmenys turi suprasti savo svarbą ir būdus, kaip gali pasipriešinti piktojo veikimui. Todėl ir fizinis buvimas kartu su pavergtuoju asmeniu turi būti susijęs su rūpinimusi juo dieną ir naktį. Buvimas kartu suteikia piktosios dvasios apsėstam arba varginamam asmeniui saugumo, suteikia palengvėjimo, ramybės akimirkų. Tokiu būdu asmeniui parodomas rūpinimąsis jo likimu, taip pat liudija kankinamam žmogui jo asmens svarbą ir vertę.

Artimieji privalo pasiruošti nuolatiniams budėjimams, sunkiai suprantamai apsėstojo elgsenai, mėginimams pabėgti, pasikėsinimui į jų pačių gyvybę, nuolatiniam Dievo ir to, kas šventa, neigimui. Jei piktosios dvasios kankinamam asmeniui reikalinga kunigo egzorcisto pagalba, turi pasirūpinti, kad apsėdimą kenčiantis asmuo patektų pas egzorcistą maldoms. Artimieji turi suvokti, jog jų kelią lydės kančios, susijusios su bejėgiškumu. Šiuos asmenis be perstojo lydi nuotaikų kaita, nes nuolatiniais pasireiškimais demonas griauna harmoniją ir sukelia nuolatinę baimę. Siekiant išvengti neigiamų potyrių, reikia susilaikyti nuo bet kurių tarpusavio kaltinimų ar priekaištų ir nepamiršti maldos. Pagrindinis apsėstojo asmens šeimos narių tikslas siekiant artimąjį išlaisvinti – sukurti tikėjimo aplinką, tapti tikėjimo liudytojais, pradėti sakramentinį gyvenimą, kasdien kalbėti rožinį: Dievo Gailestingumo vainikėlį, strėlines maldas. Artimojo asmeninis šventėjimas stipriai veikia velnio pavergtąjį asmenį.

Apsėstojo asmens aplinkoje svarbiausia – meilės ryšys, atleidimas, tarpusavio artumas, pasitikėjimas. Esant palankiai atmosferai, kur piktosios dvasios klastos greitai atskleidžiamos, malda bei atitinkamais dvasiniais aktais neutralizuojamos, išlaisvinimo procesas vyks sparčiau. Siekiant asmens išlaisvinimo iš piktojo įtakos nereikia įkalbinėti apsėstojo melstis, atlikti dvasines pratybas ar reikalauti nuolat išpažinti tikėjimą, nes tokie veiksmai apsėstąjį veikia neigiamai. Taip pat negalima bent išlaisvinimo proceso pradžioje versti apsėstą asmenį žiūrėti katalikiškas programas. Krikščioniškos tematikos muzika ir tekstai gali įvesti į apsėdimo transą. Tokiais atvejais labai dažnai pasireiškia piktosios dvasios veikimas, kurios gali pulti pačius tokiai praktikai skatinančius asmenis. Todėl rekomenduojama skirti daugiau laiko pokalbiams su asmeniu, bendrai veiklai, pomėgiams. Bendraujant reikalingas supratimas, subtilumas, optimizmas. Bendraudami su kamuojamu asmeniu, lydintieji asmenys neturi jo moralizuoti, kelti balso tono ir būti kategoriški, bet turi daugiau klausyti, nei kalbėti patys. Tai taikytina, kai asmuo yra normalios būsenos, nepiktžodžiauja Dievui ar Šventajai Dvasiai.

Labai svarbu asmenį izoliuoti nuo aplinkinių, kurie dėl tikėjimo stokos ar nežinojimo gali atnešti žalą apsėstojo išlaisvinimo procese, ir šioje izoliacijoje reikalingas nuolatinis artimųjų buvimas šalia.

Artimieji privalo kontroliuoti apsėstojo gaunamą korespondenciją, internetinius laiškus, telefoninius pokalbius. Laiško turinys gali būti toks, kad jį perskaičius piktosios dvasios varginamam asmeniui gali pasireikšti demono veikimas, taip pat ir telefoniniai pokalbiai gali paskatinti demono puolimus.

Apsėstasis asmuo dažnai žiūri televizijos programas, skatinančias prievartą, pornografiją, laidas, skirtas kovai su Katalikų Bažnyčia.

Jeigu apsėstasis asmuo priklausė sektai, propagavo okultines, satanistines praktikas, tuomet privaloma nutraukti visus ryšius su šiomis praktikomis. Kiekvienas piktosios dvasios varginančio asmens kontaktas su nuodėmėje gyvenančiu arba ezoterinėmis praktikomis užsiimančiu, taip pat sektai priklausančiu asmeniu gali sustiprinti pavergimą. Egzorcistai neatmeta galimybės, jog tokiam asmeniui gali kilti pavojus gyvybei iš aplinkos. Išlaikant psichinį, dvasinį ir fizinį atstumą, galima apsaugoti asmenį nuo tolesnių puolimų.

Kiekvienas artimas kontaktas su įtartinu žmogumi gali paskatinti piktosios dvasios įžūlų elgesį su apsėstuoju ir su jį lydinčiais asmenimis.

Piktosios dvasios varginamas asmuo namuose turi jaustis saugiai, jam turi būti sukurta erdvė, kurioje galėtų jaustis laisvai. Asmens miegamajame negali būti daiktų, kuriais galėtų sužaloti save arba kitus piktosios dvasios pasireiškimo metu. Nepatartina kambaryje laikyti kryžių, šventųjų paveikslų, šventųjų statulėlių, kad jie nebūtų išniekinti. Jeigu pavergtasis asmuo turi daiktų, kurie buvo naudojami atlikinėjant okultines praktikas, šiuos užkrėstus daiktus reikia pašalinti iš gyvenamosios vietos ir sunaikinti. Vonios kambaryje taip pat negalima palikti aštrių daiktų. Patartina, kad durys būtų be užrakto, kad ištikus transui asmenį būtų galima lengviau pasiekti.

Buvimas šalia pavergtojo asmens ypač sunkus naktį, nes nakties tamsa skatina negatyvias mintis, mirties troškimą, kartu sukeldama liūdesį dėl pavergimo. Kiekvieną kartą prieš einant miegoti, būtinas sąmoningas apsėstojo asmens Dievo palaiminimas, kurį suteikia kunigas, o jei tam nėra galimybės, kito tikinčio asmens suteikto priėmimas. Prieš palaiminimą reikia atsiklausti, ar asmuo nori sąmoningai priimti palaiminimą, kadangi tuomet asmuo kviečiamas stoti į dvasinę kovą. Atsiklausimas dėl palaiminimo nurodo lydinčiam asmeniui, kokia tuo metu yra demono varginamo asmens būsena. Jeigu asmuo patiria demonų apsilankymą, reikia sukalbėti išlaisvinimo maldą arba egzorcizmą, kad apsėstasis taptų sąmoningas ir galėtų priimti palaiminimą. Naktinio budėjimo metu pakanka būti netoliese apsėstojo miegamojo, nebūtina budėti tame pačiame kambaryje. Budėjimas nebūtinai turi reikšti nepaliaujamą maldą, tiesiog pakanka būti budriems, klausyti, ar piktoji dvasia nekankina apsėstojo asmens, mėtydama po visą kambarį, ar asmuo nėra įvestas į būseną, kuri panaši į hipnozę, kad pasinaudotų juo, norėdama pakenkti kitiems. Jei piktoji dvasia asmens transo būsenoje nurodo, jog darys viską, kad atimtų asmeniui gyvybę, artimųjų buvimas dieną ir naktį šalia yra būtini.

Savižudybė, dažniausiai paskatinta demono, kuris nepajėgia susidoroti su malda, bei lydinčių asmenų atliekamais išlaisvinančiais veiksmais. Žinoma, jog kiekvienas mėginimas nusižudyti lydintiems asmenims yra tamsi, liūdna patirtis. Po tokių įvykių atsiradusios dvasinės ir psichinės žaizdos gali tapti penu piktajai dvasiai, kuri stengsis tai panaudoti saviems tikslams. Atsitinka taip, jog asmeniu manipuliuojanti piktoji dvasia, objekto apsėdimo transo būsenoje atsigręžia į artimuosius fiziniais antpuoliais. Transo būsenoje esančiam asmeniui sutramdyti galima pagalbos prašyti kitų asmenų, kurie fizine jėga sulaikys agresyviai nusiteikusį apsėstąjį, tačiau šių asmenų dvasinis gyvenimas turi būti tvarkingas, be sunkios nuodėmės, nes kitu atveju jie gali patirti piktosios dvasios kerštą. Fizinių antpuolių metu būtina vienareikšmiškai ir griežtai pasinaudoti įsakymu Jėzaus Kristaus vardu, kad piktoji dvasia pasitrauktų nuo apsėsto asmens ir niekam nekenktų. Esant rimtiems puolimams, kai asmuo panaudoja aštrius daiktus, būtina sukalbėti privatų egzorcizmą. Tai gali padaryti pasaulietis arba egzorcistas, kuris net telefonu pasakys tokį egzorcizmą – užtarimo maldą arba dalį iškilmingojo egzorcizmo.

Daugelis egzorcistų savo patirtimi patvirtina, jog egzistuoja toks laikas, kada piktųjų dvasių veikimas sustiprėja. Kaip Katalikų Bažnyčioje 15 valanda buvo pavadinta gailestingumo valanda, taip satanistams 3 valanda yra velnio valanda, kada ypač stipriai pasireiškia jo griaunamoji galia. Artimieji, lydintys pavergtąjį asmenį šioje kovoje, privalo šiuo laiku būti aktyvesni – kalbėti rožinį, Gailestingumo vainikėlį, Kristaus Kraujo litaniją. Maldas reikia kreipti į Jėzų Kristų, visatos Valdovą, taip pat kreiptis į arkangelą Mykolą ir jo kareiviją, melstis prašant išlaisvinimo.

Lydint piktosios dvasios apsėstą asmenį išlaisvinimo kelyje, taip pat reikia atidžiai stebėti nubudimo momentą, kadangi piktoji dvasia gali įvesti apsėstą asmenį į būseną, panašią į mieguistumą, taip norėdama užkirsti kelią galimai išlaisvinimo tarnystei. Tokiu atveju reikia pasinaudoti išlaisvinimo malda, taip pat tiesiogiai kreiptis į Jėzų Kristų prašant asmeniui nubudimo malonės. Lydintis asmuo po išlaisvinimo maldos turi paklausti, ar apsėdimą kenčiantis asmuo sutinka priimti palaiminimą, kurio galia leis asmeniui ramiai pradėti naują gyvenimo dieną. Palaiminimas yra Dievo dovana, išreiškiama žodžiais ir šventojo kryžiaus ženklu. Tai yra dvasinio gėrio linkėjimas konkrečiam asmeniui, kad jis gyventų Dievo malonėje ir būtų globojamas Dievo.

Lydint asmenį dvasinėje kovoje svarbus uždavinys – apsėstojo asmens atvedimas į susitikimą su egzorcistu. Dažnai mintis, jog teks susitikti su kunigu, pavergtam asmeniui sukelia pasipriešinimą, nenorą, artimųjų vengimą. Asmeniui atsisakant eiti į susitikimą, negalima naudoti fizinės jėgos, bet reikia pasistengti racionaliai ir ramiai įtikinėjant kantriai siekti, kad būtų pradėtas dialogas, paskui nuolat siūlyti apsilankyti pas kompetentingiausią asmenį. Jeigu egzorcisto nėra tame pačiame mieste ar apylinkėje, geriausia asmenį vežti nuosavu automobiliu, kadangi apsėstasis gali pradėti keistai elgtis ar bandyti pabėgti iš automobilio. Rekomenduojama asmenį pasodinti ant užpakalinės sėdynės, tarp dviejų asmenų, kad tuo atveju, jei asmuo mėgintų bėgti, negalėtų pasiekti durų, kurios turi būti užrakintos. Patartina su savimi turėti švęsto vandens, išlaisvinimo maldų, privataus egzorcizmo formulę. Piktoji dvasia gali įvairiais būdais stengtis, kad apsėstasis asmuo nesusitiktų su egzorcistu, todėl gali nutikti ir tai, jog kelionės metu dėl demoniško įsikišimo gali sugesti automobilis. Tokiu atveju pirmiausia reikia sukalbėti egzorcistinę maldą už transporto priemonę ir apšlakstyti sugadintą dalį arba visą automobilį švęstu vandeniu.

Susitikus su egzorcistu, artimieji turi parodyti pasitikėjimą vyskupo skirtu kunigu ir pradėti bendradarbiavimą su juo. Privaloma lydinčiųjų asmenų bekompromisė laikysena, tarpusavio įsiklausymas. Todėl artimieji turi klusniai daryti tai, ką liepia kunigas egzorcistas ir griežtai laikytis jo nustatytos tvarkos. Nes kiekvienas pasibjaurėjimas, veikimas savo nuožiūra ar net prieš egzorcisto valią gali būti panaudotas piktosios dvasios ne tik prieš apsėstą asmenį, bet ir prieš jį lydinčius asmenis. Reikia išlaikyti poziciją, rodančią aptartų klausimų suvokimą, nes tokiu būdu stipriai prisidedama prie žmogaus išlaisvinimo nuo piktojo veikimo. „Drauge su visais Kristaus tikinčiaisiais pasauliečiai nedelsdami krikščioniškai klusniai tepriima tai, ką įšventintieji ganytojai Bažnyčios magisteriumo ir vadovybės vardu nutaria. Tebūnie jiems pavyzdžiu Kristus, savo klusnumu iki mirties atvėręs visiems žmonėms palaimingąjį Dievo vaikų laisvės kelią. Taip pat tenepamiršta malda pavesti Dievui savo vyresniųjų, budinčių dėl mūsų sielų, už kurias jie turės tarsi pateikti apyskaitą, kad galėtų tai atlikti džiaugsmingai, o ne vaitodami (Žyd 13, 17)“ (Vatikano II Susirinkimo nutarimai, „Dogminė konstitucija apie Bažnyčią Lumen gentium“, nr. 37).

 

IGNAS STANČIKAS

bernardinai.lt