„Palaiminti alkstantys ir trokštantys teisumo; jie bus pasotinti“ (Mato 5, 6)

Teisumas yra šventumas, panašumas į Dievą, o „Dievas yra meilė“. (1 Jono 4, 16) Tai Dievo Įstatymo laikymasis, nes „teisūs visi Tavo įstatymai“ (Psalmė 119, 172), o „meilė – Įstatymo įvykdymas.“ (Romiečiams 13, 10) Teisumas yra meilė, o meilė – Dievo šviesa ir gyvenimas. Dievo teisumą įkūnija Kristus. Priimdami Jį, mes gauname teisumą.

Teisumas įgyjamas ne skausminga kova ar varginančiu darbu, ne dovanomis ar aukomis. Jį pasiekia kiekviena alkstanti ir trokštanti siela. „Visi, kurie trokštate, ateikite vandens! Net jei neturite pinigų, ateikite, pirkite duonos ir valgykite!.. Mano rankoje jų pergalė,- sako Viešpats… Jis bus vadinamas šitokiu vardu: ‚Viešpats – mūsų teisumas.‘“ (Izaijo 55, 1; 54, 17; Jeremijo 23, 6)

Joks žmogus nenumalšins sielos alkio ir troškulio. Tačiau Jėzus sako: „Štai Aš stoviu prie durų ir beldžiuosi: jei kas išgirs Mano balsą ir atvers duris, Aš pas jį užeisiu ir vakarieniausiu su juo, o jis su Manimi… AŠ esu gyvybės duona! Kas ateina pas Mane, niekuomet nebealks, ir kas tiki Mane, niekuomet nebetrokš.“ (Apreiškimo 3, 20; Jono 6, 35)

Kaip mums reikia maisto, kad galėtume palaikyti fizines jėgas, taip reikia ir Kristaus – dangiškosios Duonos, kad galėtume palaikyti savo dvasinį gyvenimą ir turėtume jėgų dirbti Dievo darbą. Kaip kūnas nuolat gauna maisto, kuris palaiko gyvybę ir jėgas, taip ir siela turi nuolat bendrauti su Kristumi, atsiduoti Jam ir visiškai priklausyti nuo Jo.

Kaip pavargęs keliautojas dykumoje ieško šaltinio, radęs jį, numalšina deginantį troškulį, taip ir ištroškęs krikščionis gaus tyro gyvybės vandens, kurio šaltinis yra Kristus.

Kai pamatysime, koks tobulas mūsų Išgelbėtojo charakteris, norėsime visiškai pasikeisti ir atsinaujinti pagal Jo tyrumo pavyzdį. Juo daugiau pažinsime Dievą, tuo tobulesnis bus mūsų siekiamas charakterio idealas, tuo nuoširdesnis bus mūsų troškimas panašėti į Jį. Dievo galybė padeda žmogui, kai jo siela siekia Dievo, o širdis gali pasakyti: „Tikrai ramiai lauk Dievo, mano siela, nes iš Jo ateina man viltis.“ (Psalmė 62, 6)

Jeigu jūsų siela jaučia vidinę tuštumą, jei trokštate ir alkstate teisumo, vadinasi, Kristus paveikė jūsų širdį ir yra pasiruošęs jums padėti. Šventosios Dvasios galia padarys tai, ko negalite padaryti patys. Neverta malšinti troškulį sekliame upelyje, nes didysis šaltinis yra prieš mus, galime godžiai atsigerti jo gausių vandenų, reikia tik truputį pakilti tikėjimo keliu aukštyn.

Dievo Žodis yra gyvybės šaltinis. Jei ieškote šio gyvojo šaltinio, Šventoji Dvasia padės jums bendrauti su Kristumi. Žinomos tiesos atsivers jums nauja šviesa. Šventojo Rašto tekstai kaip šviesos blyksnis nušvis jums nauja prasme, jūs pamatysite ryšį tarp skirtingų tiesų ir atpirkimo darbo, suprasite, kad Kristus vadovauja jums, dieviškasis Mokytojas yra šalia jūsų.

<…>

Dievas išliejo Savo meilę be saiko kaip gaivinantį lietų žemei. Jis sako: „Rasokite, dangūs, iš aukštybių, ir debesys teišlyja teisumą. Žemė teprasiveria, tedygsta išganymas, drauge tesuželdo teisumą! Aš, Viešpats, tai padariau… Užguitieji ir vargšai ieško vandens, o jo nėra, ir liežuvis jiems džiūsta nuo troškulio. Aš, Viešpats, juos išgirsiu, Aš, Izraelio Dievas, jų neapleisiu. Ant plikų kalvų atversiu upes ir slėniuose šaltinius. Dykumą paversiu tvenkiniais, išdžiūvusią žemę – vandens versmėmis.“ (Izaijo 45, 8; 41, 17-18)

„Tikrai iš Jo pilnatvės visi mes esame gavę malonę po malonės.“ (Jono 1, 16)

Elena Vait

Iš knygos „Kristaus kalno pamokslas“