Vaikas buvo pagautas meluojant.

Supratingas ir šiuolaikiškas tėvas žinojo, kad svarbiau nei tas konkretus melas buvo pati melavimo yda.

Todėl jis atidėjo savo darbus ir pasisodino šalia sūnų, norėdamas jam paaiškinti, kodėl jis visada turi sakyti tik tiesą, kad ir kas nutiktų, nors pasaulis griūtų…

Suskambo telefonas.

Norėdamas atsidėkoti tėvui sūnus pasakė:

-Aš pakelsiu!

Ir nubėgo prie telefono.

Netrukus jis grįžo.

-Tėveli, skambina draudikas.

-Ach! Na kodėl dabar? Pasakyk jam, kad manęs nėra.

 

Taip lengva yra neteisingai liudyti.

 

Bruno Ferrero

Iš knygos: „365 trumpi pasakojimai sielai“