Dangaus ir žemės Kūrėjas
Pirmojoje Tikėjimo Išpažinimo dalyje išpažįstame savo tikėjimą – Dievas Tėvas yra „dangaus ir žemės, regimosios ir neregimosios visatos Kūrėjas“.
Šie žodžiai galėtų atkreipti dėmesį į pačios Biblijos pradžią, Pradžios knygą, kur skaitome, kad „pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę“.
Pirmuosiuose Pradžios knygos skyriuose Dievo „darbas“ kuriant visatą – žemę, Adomą ir Ievą, gyvūnus ir t.t., netiesiogiai palyginamas su darbu puodžiaus, besisukančia įranga darančio įvairius puodus, puodynes ir dubenis. Taigi, Pradžios knygoje perskaitome (2,7), kad „Viešpats Dievas sukūrė žmogų iš žemės dulkių“.
Senovės žydų amžininkai apie pasaulio pradžią turėjo daug mums keistai atrodančių nuomonių. Dauguma buvo linkusi savo dievus sutapatinti su pasauliu ir įvairiomis pasaulio galiomis, kurių jie negalėjo kontroliuoti, pvz., saulė, dangus, vandenynai, gyvenimo jėga. Per savo pašvęstąją malonę ir pranašus Dievas atskleidė Senojo Testamento išrinktajai tautai savo transcendentiškumą, t.y. kad jis aukščiau esantis ir nepriklausomas nuo materialios visatos. Jis taip pat parodė, kad yra imanentinis tuo, kad suteikia gyvenimą ir egzistavimą visiems daiktams, bet tuo pačiu nėra su jais sutapatinamas.
Tikėjimo išpažinime „dangus“ taip pat turi dvejopą dangaus kūnų reikšmę – kaip planetos ir žvaigždės, ir kaip angelų ir šventųjų dvasinio gyvenimo vieta. Čia taip pat galime rasti prisikėlusį Viešpatį jo šlovingame žmogiškume ir Palaimintąją Mergelę Mariją, kuri su kūnu ir siela buvo paimta į dangų.
Po žodžių, kad Dievas sukūrė dangų ir žemę, Bažnyčia kartoja tą pačią mintį ir tuo pat metu patikslina, sakydama, jog jis yra kūrėjas „visko, kas yra matoma ir nematoma“. Taigi Dievas – ne tik visos visatos Kūrėjas, jis yra vienintelis visų regimų daiktų šaltinis, kas jie bebūtų. Iš Šventojo Rašto, žmogiškos filosofijos ir mokslo žinome, kad yra daug egzistuojančių jėgų ir būtybių, kurių negalime pamatyti. Nematoma realybė apima tiek fizines dalelytes ir jėgas, tiek angelų ir velnių dvasines karalystes. Iš tikrųjų, šiuo išpažinimu Bažnyčia teigia, jog už savo prigimtį ir tolesnį egzistavimą visi turi būti dėkingi Dievui Tėvui.
Kai kurios filosofijos ir religijos tvirtina, kad Dievas nebuvo visatos pradžia. Gnostikai net nuėjo taip toli, jog teigė, kad yra du dievai – gėrio ir blogio. Biblinis ir Bažnyčios tikėjimas atmeta tokį dualizmą. Teiginys yra visaapimantis. Dievas Tėvas yra visų daiktų kūrėjas – didingų, niekingų, subtilių ir sudėtingų. Taigi visi daiktai yra atviri jo akims ir mylinčiam įžvalgumui, pagal dievišką planą jis veda visus į paskirtą tikslą.
Paruošta pagal:Kenneth Baker, S.J. „Maker of heaven and earth“
Paruošė: Saulenė Išganaitytė
Kategorija Straipsniai
