Rytoj daug žmonių susitikę vieni kitiems sakys: „Laimingų Naujųjų metų! Ir tuoj atsakys „Jums taip pat!“ Tik laimės mes trokštame, tik laimės mums niekada negana, tik jos mums norisi vieni kitiems linkėti.

Deja, leiskite suabejoti, ar šis linkėjimas nėra paviršutiniškas. Ar išmintinga linkėti tokio dalyko, kuris ir be mūsų valios ateina ir praeina? Antra, kam linkėti laimės, kurios dar niekas nesugavo? Ir trečia, kas gi toji laimė?

Antai nusižudė milijonierius. Dar vakar jis buvo publikos apsuptas, švytėjo sąmoju, o šiandien jau nebėra prasmės gyventi, nes jis neteko milijonų. Arba: dar vakar mums koks dalykas teikė tiek džiaugsmo, o šiandien jis jau visiškai neįdomus, net nuobodus. Ir taip toliau, ir panašiai…

Laimės dienos tokios nepastovios kaip drugeliai. Drugeliai netgi pastovesni, nes jie gyvena vieną parą. O mūsų laimė? Kiek valandų, minučių ar sekundžių gyvena ji?..

Leiskite šiandien jums pasiųsti kitokį linkėjimą: „Linkiu Jums drąsos!“ Tai jau daugiau pasako, nes drąsa – tai gyvenimo stuburas. Įgiję jos, galime tikėtis laimės, džiaugsmo, ramybės.

Gyvenimas gniuždo, gyvenimas atneša daug debesuotų dienų. Ištverti gali padėti tik drąsa. Gal teko eiti į slidų kalną? Pradėk bijoti, svyruoti – tuoj čiuoši atgal. Eik tvirtai, nesidairydamas, ir užkopsi nepargriuvęs. Gyvenimas – slidus kalnas… Linkiu Jums drąsos!

 

Tėvas Stanislovas

Iš knygos: „Apie meilę ir tarnystę“