Kraunasi...

Kūdikėlis Jėzus – visų mūsų brolis ir Išganytojas

Pradžią skaitykite:   Pirmasis Jėzaus žvilgsnis

Juozapas – Jėzaus Įtėvis

Prakartėlės gyvulėliai – asilėlis ir jautukas

Kūdikėlis vis dar džiaugėsi šiomis mintimis, kai kažkas pasibeldė į tvartelio duris. Jas atidarius rausvoje aušros šviesoje pasirodė trys nuostabios figūros, kurių drabužiai liudijo, jog svečiai kilę iš toli. Atrodė, kad Kūdikėliui smagu žvelgti į šį netikėtą vaizdą – tarsi didelė pasaulio dalis būtų atėjusi prisistatyti savo mažajam Išganytojui. Nuoširdžiu pašlovinimu šių trijų pasveikintas, Kūdikėlis suprato, kad jo gyvenimas ir misija iš tikrųjų yra visuotinė: taip, jis atėjo pas visus, tikrai pas visus, pas visų tautų ir kultūrų žmones. Visų brolis, jis atėjo pažadinti žmonių širdyse brolybės jausmą. Švelnumas užplūdo jį dėl žinios, kurią jis turėjo pranešti pasauliui – Dievas yra visų tautų Tėvas ir Motina ir visi žmonės yra broliai!

Jo mažą širdelę pervėrė skausmas dėl tų, kurie iš nežinojimo ar kvailumo, iš išskaičiavimo ar savų sumetimų skirsto žmones į priešiškas kategorijas: į gerus ir blogus, į „mūsų“ ir „jų“, į tyrus ir nešvarius: staiga Kūdikėlis susitapatino su visais žmonijos istorijos imigrantais, pabėgėliais, persekiojamaisiais, pažemintaisiais ir įžeistaisiais. Jie yra mano veidas, pagalvojo jis. „Nes aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte, buvau nuogas – mane aprengėte, ligonis – mane aplankėte, kalinys – atėjote pas mane“ (Mt 25, 35).

Kūdikėlis pamatė Motiną šypsantis – regis, ji slapta pritarė šioms jo mintims. Jo Motina, ši nepaprastai mielo veido moteris galėtų būti visų jo brolių motina, visų žmonių motina, pagalvojo jis, patenkintas, kad jau parūpino mamą visiems. Jam netgi pasirodė, kad virš tvartelio skriejantys, Dievą šlovinantys ir ramybę Jo mylimiems žmonėms skelbiantys angelai surengė šventę kaip tik dėl šios žinios, kad dabar jau visi turi motiną ir visiems ji yra brolis ir Išganytojas. Vaikelis pamatė, kaip tai gera, kad tai tikros Kalėdos. Ir jis saldžiai užmigo, užliūliuotas angelų giesmės ir mielos, mąslios Marijos šypsenos…

 

Bruno Forte
Ištrauka iš knygos: Šventos Kalėdos. Prakartėlės meditacijos.

 


Kategorija Straipsniai


Grįžti atgal Paskelbta: 2017-12-27


© 2026 www.zarasuparapija.lt