Kasmet vis anksčiau ir anksčiau prasideda sekuliarus „kalėdinis sezonas“, ir kiekvienais metais jo akcentas labiau nutolsta nuo Kristaus gimimo. Žmones vis labiau įtraukia komercinė Kalėdų pusė ar apskritai gerovės ir geros nuotaikos pojūtis, ir jie pamiršta, ką mes kaip krikščionys iš tiesų švenčiame.

Sekuliarus pasaulis mėgina visiškai išstumti Kristų iš Kalėdų, ir jam tai neblogai sekasi. Tačiau tuo pat metu kyla klausimas, ar patys krikščionys pakankamai gerai pažįsta Kalėdų simbolius, kurie šiuo metu pripildo mūsų aplinką. Pati to nesuvokdama, sekuliari kultūra naudoja daug krikščioniškų simbolių, pamiršdama jų krikščioniškas šaknis. Tačiau taip pat ir dauguma krikščionių apie jas neprisimena ar nežino, o vertėtų juos atpažinti.

Kalėdų eglutės – visuomet žalia Kalėdų eglutė yra turbūt labiausiai paplitęs Kalėdų simbolis. Ji – kaip ryškus kontrastas apmirusiems, rudiems, belapiams medžiams žiemą. Eglutė visuomet žalia ir visuomet gyva, primenanti mums, kad esame sukurti amžinajam gyvenimui. Medžio viršūnėje dažnai pamatysime angelą ar žvaigždę.

Kalėdų dovanėlės – tradicinis keitimasis dovanomis, skirtas priminti mums apie aukso, miros ir smilkalų dovanas, kurias trys karaliai atgabeno atvykdami pagarbinti Kūdikėlio Jėzaus. Tai taip pat nurodo į patį Kristų, didžiausią Dovaną Dievo Tėvo žmonijai.

Žvakės – jų šviesa simbolizuoja Kristų, Pasaulio Šviesą, kuris ateina apšviesti mūsų nuodėmingų gyvenimų tamsos.

Vainikas – kaip ir Kalėdų eglutė, vainikas pinamas iš amžinai žaliuojančių augalų šakelių, simbolizuojančių mūsų amžinąjį gyvenimą Kristuje. Apskrita vainiko forma, neturinti pradžios ir pabaigos, primena mums apie Dievą, kuris yra amžinas. Kai kurie vainikai, kaip kad advento vainikas, puošiami žvakėmis.

Kalėdų Senelis – jis kildinamas iš šv. Mikalojaus, Miros vyskupo, kuris buvo žinomas savo dosnumu ir dažnu anoniminiu išmaldos dalijimu. Šv. Mikalojus dalino pinigus skurdžiausiems žmonėms, atsidūrusiems kritinėse situacijose. Bėgant laikui vyskupo kailiu puošti drabužiai tapo apdaru Kalėdų Senelio, anoniminio dovanų dalintojo, kurio apsilankymo vaikai laukia per kiekvienas Kalėdas.

Kalėdų giesmės – jų giedojimas buvo skirtas priminti mums apie dangaus šlovinimo himnus, kuriuos giedojo angelai, pranešdami apie Kristaus gimimą. Kai šv. Pranciškus įrengė pirmąją prakartėlę, jis su broliais giedojo pirmąsias Kalėdų giesmes, kurių dauguma vėliau buvo perduodamos iš lūpų į lūpas. Dauguma pirmųjų giesmių buvo apie Mariją, piemenėlius, išminčius ir Jėzaus gimimą.

Spalvos raudona ir žalia – tai tradicinės Kalėdų spalvos, mums primenančios apie Kristų ir jo misiją. Raudona simbolizuoja kraują, kurį Jis praliejo už mūsų išganymą, žalia – naują ir amžinąjį gyvenimą, kurį Jis mums siūlo. Šios spalvos yra būdingos kalėdinėms dekoracijoms.

Bugienis – augalas, dažnai vaizduojamas Kalėdų paveikslėliuose ir laikomas Kalėdų meto puošmena. Jis simbolizuoja Kristaus erškėčių vainiką. Anksčiau kai kuriose šalyse krikščionys puošdavo bugieniu namų duris, kuris nurodydavo, kad čia gyvena krikščionys, švenčiantys Kristaus gimimą.

Puansetija – gėlė, vadinama Kalėdų žvaigžde, Kalėdų laiko gėlių karalienė. Puansetija atkeliavo iš Meksikos, kur nuo XVIII a. ji laikoma Betliejaus žvaigždės simboliu. Viena meksikiečių legenda pasakoja apie mažą berniuką, kuris neturėjo ką padovanoti Kūdikėliui Kristui per jo gimtadienį. Kol jis meldėsi bažnyčioje, jo maldos buvo išklausytos ir šalia jo pražydo „Šventosios Nakties gėlė“ – puansetija.

Ledinukų lazdelė – ledinukai, kurių forma yra kaip piemenėlių lazda, primena apie Jėzų, Gerąjį Ganytoją. Ledinukų lazdelės, nuspalvintos balta ir raudona spalva, simbolizuoja pralietą Kristaus kraują ir malonės bei naujo gyvenimo, kurį Jis mums teikia, tyrumą. Ledinukų lazdelės dažniausiai būna apvyniotos juostelėmis, tarp kurių viena juosta persipina su trimis. Tai primena mums apie Švč. Trejybę – triasmenį Dievą.

Angelai pranešė apie Viešpaties Jėzaus gimimą. Angelų figūrėlės dažnai naudojamos puošiant Kalėdų eglutę.

Kalėdų žvaigždė pranešė apie Kristaus gimimą ir nurodė išminčiams kelią; ji primena apie Dovydo žvaigždę. Apie Kalėdų žvaigždę sukurta nemažai giesmių. Kalėdų atvirukuose žvaigždė imta vaizduoti apie XIX a. vid. žvaigždėmis puošiamos eglių viršūnės.

Kalėdų eglutės lemputės primena apie šviesą, kurią Kristus atnešė pasauliui. Lemputės taip pat simbolizuoja žvaigždes. Seniau, norėdami apšviesti Kalėdų eglutę, žmonės puošdavo ją žvakėmis.

Varpeliai primena apie bažnyčios varpus, skambinančius pranešti džiaugsmingą žinią – apie Jėzaus gimimą.

Saldūs kepiniai su džiovintais vaisiais, egzotiškais prieskoniais (imbieru) simbolizuoja egzotiškas brangenybes, kurias trys karaliai iš Rytų atnešė Kūdikėliui.

Dovanų kojinės susijusios su legenda apie šv. Mikalojų, kuris, norėdamas anonimiškai padėti vienai vargšų šeimai, įmetė jiems monetų per kaminą. Monetos sukrito į kojines, kurios buvo pakabintos džiūti.

Kupranugariai – gyvulėliai, kuriais atjojo išminčiai, sekdami žvaigždę, nurodančią vietą, kurioje gimė Jėzus.

Jei atpažinsime šiuos simbolius, vykstant karštligiškam pasirengimui Kalėdoms, mums pavyks daug lengviau susitelkti adventui ir pasirengti ateinančiam Jėzaus gimimui.

Todėl kai kitą kartą vitrinoje pamatysite Kalėdų Senelį, sėdintį prie Kalėdų eglutės, apsuptą vainikų ir iš radijo sklindančių Kalėdų giesmių, prisiminkite, kokia iš tiesų šio meto žinia mums.

Neleiskite sekuliariai kultūrai išbraukti Kristaus iš Kalėdų. Tegu besaikės dekoracijos ramiai primena jums apie Kristaus Gimimą. Jei prisiminsite jų šaknis, jos padės jums susigrąžinti krikščioniškų simbolių prasmę. To nežinodama, vartotojiška aplinka padės švęsti Kalėdas, pasiruošti savo mintis ir širdis Kristaus atėjimui.

Parengta pagal CNA ir kitus interneto šaltinius

D. Žemaitytė