Kam vis dėlto reikalingi pasirengimo santuokai kursai? Kokia tikroji santuokos ceremonijos, priesaikos prasmė? O kur kreiptis praėjus medaus laikui, kai skersai kelio stoja pirmosios kliūtys? Kokios pagalbos tikimasi iš Bažnyčios, t. y. mūsų visų?.. Apie tai svarsto rugsėjo Artuma, nes šiuos klausimus savo laiške Meilės džiaugsmas aptaria ir popiežius Pranciškus. Jis labai prašo palydėti sužadėtinius į santuoką, o jaunavedžius lydėti ir pirmaisiais metais.

Jis niekuo nesidomi, nerodo iniciatyvos, neturi savo nuomonės… – pradžioje, regis, neturėjęs trūkumų, po kelerių metų santuokos Petras ėmė atrodyti Marijai nuobodus. Kaip tai atsitiko su vyru – tobulu, supratingu, tiesiog be trūkumų?! Artumoje kalbinami sutuoktiniai Petras ir Marija susidūrė su realybe, nors vylėsi, kad šeimoje puikiai seksis ir problemos aplenks jų namus. Marija buvo beveik įtikinusi, jog visą gyvenimą nugyvens nuobodžiai ir pilkai, o Petras vieną dieną išsigando pats savęs: ar aš nebemyliu savo žmonos?! Šiandien šeima ne tik drauge, kas savaime atrodytų nuostabu (!); negana to, jiedu lydi kitas poras į santuoką! Minėtame pokalbyje sutuoktiniai teigia: jų šeimai stiprėti labiausiai padėjo bendruomenė ir joje sutikti žmonės.

Rugsėjo mėnesio Artumos žurnalo numerį galite įsigyti Zarasų bažnyčioje