Didysis Penktadienis yra viena rimčiausių ir tyliausių dienų Bažnyčios liturginiuose metuose. Tai diena, kai Bažnyčia nešvenčia Mišių, o susitelkia į Kristaus kančią ir mirtį ant kryžiaus. Šią dieną tikintieji kviečiami ne stebėti, bet būti šalia – kaip Marija, kaip mylimasis mokinys, kaip tie, kurie nepabėgo nuo kryžiaus.

Kryžius – ne pralaimėjimo, bet meilės ženklas

Didįjį Penktadienį centre yra kryžius. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo kaip pralaimėjimo ženklas – skausmas, neteisybė, mirtis. Tačiau krikščionims kryžius yra meilės iki galo ženklas. Jėzus nebuvo priverstas atiduoti savo gyvybę – Jis tai padarė laisvai, iš meilės žmogui.

Kryžius mums primena, kad Dievas neatsitraukė nuo žmogaus kančios. Jis pats ją prisiėmė. Jėzus ne stebi skausmą iš tolo, bet pats jį išgyvena.

Kančios pasakojimas – Dievas, kuris kenčia su mumis

Didžiojo Penktadienio liturgijoje skaitomas Kristaus Kančios pasakojimas. Tai ne tik istorija apie tai, kas įvyko prieš du tūkstančius metų. Tai pasakojimas apie kiekvieną žmogų, kuris patiria neteisybę, vienišumą, išdavystę, baimę.

Jėzus išduodamas draugo, paliekamas mokinių, neteisingai nuteisiamas, pažeminamas, prikalamas prie kryžiaus. Visa tai Jis išgyvena iki galo. Todėl nė viena žmogaus kančia Jam nėra svetima.

Didysis Penktadienis – tylos ir susilaikymo diena

Ši diena Bažnyčioje yra pasninko ir susilaikymo diena. Tai ne formalus reikalavimas, bet vidinis apsisprendimas. Pasninkas padeda mums suprasti, kad ne viskas gyvenime sukasi apie patogumą. Jis kviečia mus solidarizuotis su kenčiančiu Kristumi ir su visais kenčiančiais žmonėmis.

Tyla Didįjį Penktadienį yra tokia pat svarbi kaip ir žodžiai. Kartais tik tyloje galime suprasti, ką reiškia kryžius mūsų gyvenime.

Kryžiaus pagarbinimas – artumo gestas

Vienas svarbiausių Didžiojo Penktadienio liturgijos momentų yra Kryžiaus pagarbinimas. Tikintieji prieina prie kryžiaus, jį pabučiuoja arba paliečia. Tai nėra paprotys ar simbolinis veiksmas – tai asmeninis tikėjimo gestas.

Kryžių pagerbdami mes sakome: „Jėzau, aš pripažįstu Tavo meilę. Aš atnešu prie šio kryžiaus savo skausmą, savo nuodėmes, savo gyvenimą.“

Visuotinė malda – už visą pasaulį

Didįjį Penktadienį Bažnyčia ypatingai meldžiasi už visą pasaulį: už Bažnyčią, už krikščionis, už netikinčius, už valdžias, už kenčiančius, už ligonius. Tai parodo, kad Kristaus kryžius nėra tik „mūsų reikalas“. Jis skirtas visiems žmonėms, be išimties.

Viltis, kuri gimsta tamsoje

Nors Didysis Penktadienis yra labai rimtas, jis nėra beviltiškas. Kryžius nėra pabaiga. Jis yra kelias į Prisikėlimą. Todėl ši diena moko mus ištverti, pasitikėti ir laukti – net tada, kai atrodo, kad Dievas tyli.

Didysis Penktadienis sako: Dievas yra su tavimi net tada, kai skauda. Net tada, kai atrodo, kad viskas prarasta.

Apibendrinimas

Didysis Penktadienis kviečia mus:
– sustoti prie kryžiaus,
– pažvelgti į Kristaus meilę,
– atsisakyti paviršutiniškumo,
– išmokti būti šalia kenčiančio,
– laukti Prisikėlimo su viltimi.

Tai diena, kai tikėjimas nekalba garsiai, bet myli tyliai.

Parapijos info.