Šv. Blažiejus (IV a.), vyskupas ir kankinys, minimas vasario 3 d.

Vasario 3 dieną Bažnyčia mini šventąjį Blažiejų – vyskupą, gydytoją ir kankinį, vieną seniausių ir labiausiai gerbiamų ankstyvosios Bažnyčios šventųjų. Jo vardas šimtmečiais buvo siejamas su ligonių globa, ypač gerklės ligų užtarimu. Šventasis Blažiejus tapo žmogumi, kuris sujungė rūpestį kūno sveikata ir sielos išganymu, o jo ištikimybė Kristui iki mirties įkvėpė daugybę tikinčiųjų.

Apie šventojo Blažiejaus gyvenimą istorinių žinių išliko nedaug, tačiau sena Bažnyčios tradicija pasakoja, kad jis gyveno IV amžiuje Sebastėje, Armėnijoje, dabartinės Turkijos teritorijoje. Jis buvo gydytojas ir garsėjo ne tik savo išmintimi, bet ir dideliu gerumu bei atjauta žmonėms.

Pasak tradicijos, Blažiejus gydė ligonius ne tik medicinos žiniomis, bet ir malda. Žmonės jį labai gerbė dėl:

• ramybės,
• teisingumo,
• meilės vargšams,
• gilaus tikėjimo.

Vėliau jis buvo išrinktas Sebastės vyskupu. Tuo metu Bažnyčia dar kentėjo Romos imperijos persekiojimus. Krikščionys buvo kalinami ir žudomi už atsisakymą garbinti pagonių dievus.

Kai prasidėjo naujas persekiojimų etapas valdant imperatoriui Licinijui, Blažiejus pasitraukė į kalnų olą, kur gyveno maldoje ir vienumoje. Tradicija pasakoja, kad laukiniai gyvūnai ateidavo pas jį ramiai tarsi jausdami jo šventumą. Net sužeisti žvėrys esą būdavo jo globojami.

Vis dėlto jis buvo surastas ir suimtas.

Kelionės į kalėjimą metu įvyko garsiausias su juo susijęs stebuklas. Viena motina atvedė berniuką, kuris springo žuvies kaulu ir buvo arti mirties. Blažiejus pasimeldė ir berniukas stebuklingai pasveiko. Dėl šio įvykio šventasis Blažiejus iki šiol laikomas gerklės ligų globėju.

Iš šios tradicijos kilo ir iki mūsų dienų išlikęs Blažiejaus palaiminimas. Vasario 3 dieną daugelyje bažnyčių kunigas laimina tikinčiuosius sukryžiuotomis žvakėmis prie gerklės, sakydamas maldą už apsaugą nuo ligų.

Kalėjime Blažiejus buvo kankinamas dėl tikėjimo. Pasakojama, kad jis buvo plakamas geležiniais įrankiais, kuriais paprastai šukuodavo vilną. Nepaisant kankinimų, jis neatsisakė Kristaus.

Galiausiai apie 316 metus šventasis Blažiejus buvo nukankintas – tikriausiai nukirsdintas.

Jo pagarba labai greitai išplito tiek Rytuose, tiek Vakaruose. Viduramžiais šventasis Blažiejus buvo laikomas vienu iš Keturiolikos šventųjų pagalbininkų – ypatingų šventųjų, kurių žmonės šaukdavosi ligų ir nelaimių metu.

Teologiškai šventasis Blažiejus labai svarbus kaip gailestingumo ir ištikimybės liudytojas. Jis primena, kad krikščioniškas tikėjimas rūpinasi visu žmogumi – tiek kūnu, tiek siela.

Jo gyvenime ypač ryški gydymo tema. Kristus Evangelijoje dažnai gydė ligonius, o Blažiejus tęsė šią gailestingumo tarnystę.

Taip pat svarbi vienumos ir maldos tema. Pasitraukęs į olą Blažiejus ieškojo ne pabėgimo nuo pasaulio, bet gilesnio vieningumo su Dievu.

Jo kankinystė liudija, kad tikėjimas buvo svarbesnis už gyvybę. Net kentėdamas jis liko ramus ir pasitikintis Dievu.

Šventasis Blažiejus taip pat primena apie žmogaus trapumą ir Dievo artumą ligos metu.

Lietuvai jo pagarba taip pat labai artima. Vasario pradžioje daugelyje Lietuvos bažnyčių iki šiol teikiamas šventojo Blažiejaus palaiminimas. Tikinčiuosius ypač paliečia ši sena tradicija, jungianti maldą, tikėjimą ir rūpestį žmogaus sveikata.

Šiandien pasaulyje, kuriame daug žmonių išgyvena ligas, nerimą ir vienišumą, šventasis Blažiejus primena, kad Dievas nepamiršta kenčiančiųjų.

Šventasis Blažiejau, gydytojau, vyskupas ir Kristaus kankiny, melskis už mus, kad ligose neprarastume vilties, pasitikėtume Dievo gailestingumu ir liktume ištikimi Kristui visomis gyvenimo aplinkybėmis.

Parapijos info.