Pašaukti Karalystėn

Jis yra visų mūsų Karalius, net ir tų, kuriems dar neduota suvokti, kad savo mirtimi ant Kryžiaus Jis nugalėjo mūsų puikybės hidrą, atiduodamas visą save už kiekvieną. Jis – Bažnyčios Galva, visus kviečiantis (per sakramentinę praktiką) priimti Jo dovanojamą laisvę, kad galėtume būti Jo mistinio Kūno – aktyviais didžiosios Bendrijos – nariais, pašauktais į Dangaus karalystę.

Valdymo funkcijos iškraipymas

Kristus Karalius, Visatos Valdovas (Pantokratorius) deesis ikoninė mozaika Šventosios Sofijos (Sophia Hagia) katedroje Stambule (Konstantinopolyje), Turkijoje. Wikimedia.org nuotrauka

Deja, matome, kad kai kurie šio pasaulio diktatoriai ir jų klikos, apsėsti absoliučios valdžios troškimo ir kaimyninių šalių užgrobimo manijos, jausdamiesi esą pašaukti įvykdyti istorinį „teisingumą“ – beatodairiško smurto jėga išnaikinti visus savo „priešus“, o kitus užgrobtų kraštų piliečius padaryti vergiškai klusniomis marionetėmis, tai yra elgiasi ir gyvena taip, tarsi po šio gyvenimo pabaigos jiems turėtų būti padaryta speciali išimtis išvengti viską apie jų likimą pasakančio teisingiausiojo Karaliaus žvilgsnio… Viešpaties Jėzaus mokymo atmetimas gali jiems tapti lemtingu suklupimo akmeniu, nes amžinybėje (kaip liudija vieno turtuolio pavyzdys, plg. Lk 16, 19–31)) jau per vėlu apgailestauti dėl padarytų klaidų ir pakeisti savo gyvenimo įpročius. Dėl to ir nesiliaujame melsti pasauliui taikos, kad ne tik karuose žūstantieji susilauktų Jo gailestingumo, bet ir jų sukėlėjų (pagal Dievo valią, žr. Mt 5, 44) būtų savaip pasigailėta…

Tu Karalius?

Kai Pilotas, Romos įgaliotasis atstovas Palestinoje, pusiau ironiškai, pusiau nustebęs klausė Jėzaus: „Ar Tu esi žydų karalius?“ (Jn 18, 33b), ir mes, prisimindami Jo darbus, galime kad ir šitaip į mūsų Viešpatį kreiptis: „Jėzau, kuris prieš Pilotą stovi surištomis rankomis, kurios dalino kitiems gydantį gerumą kaip duoną; Tu, kuris užuot kėsinęsis į kitų gyvybę pats ją paaukoji už tuos, kurie atima Tavo gyvybę; Tu, kuris mokai, kad vienintelis būdas pasiekti pergalę – atleisti; Tu, kuris turi didįjį troškimą – rūpintis tais, kurie prispausti įvairių bėdų bei nesėkmių; Tu, kuris dovanojai jiems laisvę, kad išlaisvintieji iš nevilties pančių taptų Evangelijos vėliavnešiais kitiems, ar Tu esi karalius?“

Aš – esu

Ir atsakys Karalius: „Taip, Pilote, aš esu Karalius, nes karaliauti  – tai tarnauti; vadovauti – daryti gera; turėti – tai duoti… Esu Karalius, nes vienintelis sostas, į kurį verta žengti, yra kryžius. Tai – tikros meilės kelias, kuriuo einama iki galo.“ Karalius tars žodį ir mums: „Priešas, kuris vertas viso gyvenimo kovos, esate jūs patys sau. Kas kovoja šią kovą laikydamasis Evangelijos įveikia savo nežinojimą, piktumą, savanaudiškumą, melą ir neapykantą. Tik tas, kas, veikiant malonei, su malda nugali savąjį ego, jau gali kalbėti apie taiką, nes tapo Dievo taikdariu ir Jo pasiuntiniu kitiems…“

Žmogiškumo sukilninimas

Taigi esame pašaukti garbinti ir kontempliuoti Jėzų – Visatos Karalių ir Viešpatį. Iš maldos pakilkime ir veržkimės į tuos tikėjimo darbus, į kuriuos mus kreipia Dievo Dvasia ir Jėzus, nes trokšta mus įtraukti į tokią apaštalavimo misiją, idant pasaulyje (pradedant nuo tos aplinkos, kur gyvename) būtų daugiau meilės, brolybės, taikos – tikros Dievo Karalystės dvasios, kurios pilnatvė glūdi tarnaujančio Kristaus Karaliaus Širdyje, kad kiekvienas būtų kelyje į amžinąjį išganymą, kur Viešpats suteiks mums savęs ir viso gėrio pilnatvę. Taigi kad pasaulis būtų labiau žmogiškas, jis turi tapti daugiau krikščioniškas, tai yra turi atitikti viską atnaujinančios Kristaus meilės mastus.

Vytenis Vaškelis