Kreipdamasis pro Vatikano Apaštališkųjų rūmų bibliotekos langą į Šv. Petro aikštėje vidudienio maldos proga susirinkusius romiečius ir turistus popiežius priminė, kad žodžio „tarnas“ reikšmė Biblijoje yra šiek tiek kitokia negu kituose kontekstuose. Dievo tarnai – tai ypatingi žmonės, kuriems Dievas patiki labai svarbias misijas. Tai, pavyzdžiui, Mozė, karalius Dovydas, pranašas Elijas, tai ir Mergelė Marija. Tačiau mes Jėzui esame dar daugiau – jis mus vadina draugais.

Žmogui draugystė nuo pat vaikystės yra labai svarbi, sakė Pranciškus. Vaikai su draugais dalijasi žaislais; paaugliai patiki jiems savo paslaptis; jaunus draugus sieja ištikimybė; suaugusieji su draugais dalijasi rūpesčiais; seni žmonės – atsiminimais. Popiežius priminė, kad Šventojo Rašto Patarlių knygoje sakoma: „Kaip kvepalai ir smilkalai džiugina širdį, taip draugo nuoširdumas stiprina žmogaus dvasią“ (Pat 27, 9).

Tikra draugystė neužsimezga dėl naudos, jos taip pat neįmanoma išsireikalauti ar primesti. Ji atsiranda spontaniškai, kai kitame žmoguje atpažįstame kažką, kas mums yra brangu. Tikras draugas, sakė popiežius, niekada tavęs nepalieka, net tada, kai suklysti. Jis gali turėti tau priekaištų, gali tave pataisyti, bet jis tau atleidžia ir niekada tavęs nepalieka. Šiandien Evangelijoje Jėzus mums sako, kad mes jam esame būtent tokie – draugai, brangūs žmonės, nepriklausomai nuo mūsų nuopelnų. Jis tiesia mums ranką ir dovanoja savo meilę, malonę, žodį. Jis su mumis dalijasi tuo, kas jam brangiausia, viskuo, ką yra girdėjęs iš Tėvo (plg. Jn 15, 15). Jis mus myli, linki mums tik gera ir nori, kad mes iš jo gauta meile dalytumės su kitais.

Popiežius prašė savęs paklausti, kaip mes žiūrime į Viešpatį? Kokį veidą matau – draugo ar nepažįstamojo? Ar jaučiu jo meilę? Ar dalijuosi jo meile su kitais, ypač su tais, kurie klysta ir kuriems reikia atleidimo? Galiausiai popiežius paragino melsti Mergelę Mariją, kad ji padėtų mums būti jos Sūnaus draugais ir skleisti tą draugystę aplink save.

 

(jm / Vatican News)