Kur ieškoti Dievo?

Visų pirma – pažvelgti į savo širdį. Dievas aplanko mane, Jis gyvena manyje ir kuria mane. Ir vis tiek man Jį rasti sunku, nes širdies gilumas neišmatuojamas. Dievui aš turiu būti paruošusi širdį. Reikia mano pastangų ir nesavanaudiškumo, kad artėčiau prie Dievo, nes Jis visada yra arti manęs. Reikia tik savos širdies atsigręžimo į Dievą.

---

Kviečianti mano širdis randa Jį. Mano širdis liudija Dievo artumą. Čia aš klausiu ir ieškau atsakymų. Čia įrengiu namus Dievui. Mano širdyje paruošti namai Dievui yra susitikimo vieta. Čia gimsta mano ir Jo ryšys. Ieškau būdų, kaip užmegzti santykį su Dievu, žvelgiu į savo širdį norėdama pažinti jos gelmes, norėdama žinoti ar ieškodama Dievo neišsukau iš kelio, ar nepasiklydau. Ieškau Dievo, nes jaučiu nepaaiškinamą ilgesį, noriu Jam išsakyti savo jausmus, pasidalinti meile. Ieškau Dievo, nes ieškau namų. Tikiu, kad, radusi Dievą, pajusiu ir ramumą. Dievas duoda daug nuorodų, kur Jį rasti. Lyg jonvabalių liepsnelėmis Dievas žymi kelią pas Save, kol pradeda šviesti mano širdis. Iki tol turiu ruoštis. O rengti savo širdį man padeda nuolatinė malda.

Malda yra skirta garbinti ir prašyti apvalyti savo širdį. Malda padeda užmegzti ryšį su Dievu. Ja prašau Dievo artimo santykio su Juo, malda keliu savo širdį link Jo. Melstis mokausi nuolat. Atsitraukiu nuo kasdienių rūpesčių, susikaupiu tyloje ir tariu maldos žodį jį girdėdama ir pasverdama. Malda mane veda prie mano ištakų, į Dievo namus, į Dievo širdį. Garbinimas malda sutvirtina mano supratimą apie Dievo vietą mano gyvenime. Malda parodau, kad Dievas man yra svarbiausias. Maldoje atsistoju Dievo akivaizdoje. Tam skiriu laiko ir pastangų, savo valią pavedu Dievui Juo pasitikėdama. Malda pasiekiu dieviškąjį šaltinį siųsdama mintis į Dangų ir priimdama atsaką, kuris sustiprina mano pasiryžimą keistis ir neša žinią, kaip dar turėčiau rengtis Dievo ieškojimams. O Dievas yra visur ir kalba įvairiomis priemonėmis. Jis nutiesia mums kelią, kur galime Jį rasti. Malda nukreipia mane Dievo link. Malda – tai kvietimas laukiančiam Dievui.

Rengdama savo širdį susitikti su Dievu ugdau nuolankumą. Nuolanki širdis labai galinga net bendraujant su Dievu. Savo nuolankumą atnešu Dievui kaip dovaną. Per nuolankumą randu kelią į tikslą. Aš sakau Dievui, kad nieko nepasilieku sau, kad atiduodu Jam savo valią. Man svarbiausia laisvė su Dievu. Mano asmeninė laisvė aukojama, kad pasiekčiau laisvę su Dievu. Su nuolankumu aš prisipažįstu, kad esu silpna. Ir atiduodu tą silpnumą Dievui. Kiek kartų per savo silpnumą aš nusigręžiau nuo Dievo nesuprasdama, kad ne tik sugriaunu santykį su Juo, bet ir su savimi. Dabar atėjo laikas nuolankiai pripažinti savo kaltę. O tai yra sunku. Juk nuolankumas yra toks nuvertintas, Jis skamba lyg didžiausias pažeminimas, bet tai yra didžiausias stebuklas, nes su juo aš surandu Dievą.

Norėdama paruošti širdį susitikti su Dievu, kartais pasitraukiu į vienumą, kad geriau įsigilinčiau į save ir Dievo slėpinius. Tylioje vienatvėje aš pakeliu savo slapčiausius širdies sluoksnius, girdžiu jos kalbėjimą apie troškimą surasti Dievą. Ieškau Dievo savo vienatvėje, kur nieko netrukdoma galėčiau likti su Juo artume. Dievo ir žmogaus santykis yra asmeninis susitikimas, asmeninis atsivėrimas, todėl aš atsiskiriu į nuošalumą, pasitraukiu nuo pasaulio gaudesio ir užmezgu nežemišką santykį su Dievo pagalba. Ieškau ir randu Jį savo vienatvėje, kur susitinku su vieninteliu draugu – savo Dievu. Jis užpildo mano vienatvę, ir man nieko nebetrūksta. Vienatvė man tampa draugiška aplinka, nes Dievas nuramina mano bendravimo ilgesį ir aš išgirstu tylą. Tai Dievo kalbėjimas. Nebijokime ir nebėkime nuo vienatvės, ji yra mūsų širdžių mokykla. Vienatvėje atrandu Dievą.

Jeigu ieškau Dievo valios, tai ieškau paties Dievo. Vykdydama Jo valią randu Dievą. Jis yra mano pasirinkimuose. Prieš pasirenkant svarbu pasimelsti, kad nepadarytume klaidų. Ne visada lengva suprasti, kokia yra Dievo valia. Tai būtent ir yra Dievo ieškojimas, kai svarstau savo širdyje visas galimybes. Aš paklūstu Dievui – ne aklai, bet remdamasi Šventuoju Raštu, Bažnyčios mokymu ir tradicija. Visa tai veda pas Dievą – tai yra keliai pas Dievą. Turiu stengtis išlaikyti gryną savo sąžinę, kuri padėtų man atskirti teisingus pasirinkimus nuo klystkelių. Dievo valią padės pasirinkti Jėzaus Kristaus gimimo, gyvenimo ir mirties ant kryžiaus apmąstymai. Sekimas Jėzaus Kristaus gyvenimo keliu leis labiau pažinti Dievą, o Jo pažinimas ves prie Dievo meilės. Meilės vedama aš pasirinksiu teisingai.

Jeigu aš vedama meilės Dievui, tai jau einu Jo link. Jeigu aš vedama meilės artimui, taip pat artėju prie Dievo. Meilė atveria visas duris ir kelius. Meilė gyvenimui atveda prie Dievo. Dievas nubrėžia meilės liniją, kad sekdami ja surastume Jį. Mylėdama daug ką atrandu, taip pat ir Dievą. Meilė yra slėpininga, aš slaptoje prisipažįstu Dievui mylinti ir laukiu atsakymo. Laukiu atsiliepimo. Tai, kas atveriama Dievui, ne visada patikima artimui. Mylėdama Dievą, aš nebijau atsiskleisti, o artimas gali manimi nusivilti. Dievas nenusivilia manimi, Jis atkreipia dėmesį į mano klaidas ir saugo jas slaptoje, Jis manęs nepasmerkia. Ieškodama Dievo, aš ieškau kartu palaikymo, supratimo, padrąsinimo. Ieškau Dievo patikėdama Jam savo meilę. Ir vaikštau tais keliais, kur Jis pastebėtų mane pirmas ir pasakytų: tu manęs ieškai, o aš nebuvau pasitraukęs nuo tavęs. Mano meilė ieško Dievo, o Dievo meilė randa.
Ir dabar aš stoviu pasirinkimo keliuose. Daugelis žmonių jais perėjo, daugelis jais dar eis. Bet tas kelias, kuris veda pas Dievą, yra skirtas man vienai. Tai Dievo ir mano slėpinys. Pasirinkimai – pasirenku nuolankumą, maldą, vienatvę, meilę ir einu. Einu ieškoti Dievo kelio. Susitikimui su Dievu ruošiuosi visą gyvenimą, tam skiriu visas akimirkas. Per tas susikaupimo akimirkas įsivaizduoju, kaip slaptoje širdies erdvėje surandu vos regimus Dievo pėdsakus ir sustoju laukdama. Surasto Dievo.

 

Virginija Adomonytė