Būti su Dievu
Ką man reiškia būti su Dievu? Reiškia viską. Meilę. Saugumą. Jaukumą. Artumą. Santykį. Ryšį be ribų. Dangaus artumą. Žvilgsnį į mano širdies gelmę. Neišdildomus potyrius. Džiaugsmą bendrauti. Džiaugsmą susitikti. Apkabinimą. Palaimą. Dievo gilesnį pažinimą. Dievo pasaulio atsiskleidimą. Kaip aš laukiu tų susitikimų su Dievu. Tikiu, kad ir Dievas laukia. Noriu niekada nesitraukti nuo Dievo. Visada būti su Juo. Būti, kai šypsausi. Kai verkiu. Kai liūdžiu. Kai esu nusiminusi. Kai esu išsigandusi. Nusivylusi. Pasiklydusi. Būti su Dievu visada yra mano siekiamybė.
Dievo meilė yra slėpininga. Ji yra pats švelnumas. Nuo amžių aš slėpiausi Dievo širdyje laukdama, kol Jis man pakvies. Dievas pakvietė mane būti. Taip pat būti ir su Juo. Dievo meilė kviečia būti su Juo. Niekada Jo nepalikti. Turiu ugdyti savo širdį, kad pajusčiau Dievo meilę. Atrodo, kad mano širdyje visko yra per daug. Bet širdis plati ir gili. Dievas ją sukūrė, kad joje tilptų Jo didybė ir kartu mažumas. Dievo meilė išplečia širdį. Kad joje tilptų ir visi mylimieji ir mylintieji. Ir apsikabintų. Laukiu, kad Dievas ateitų su savo meile ir sušildytų širdį. Pakviestų mylėti taip, kaip Jis myli.
Cathopic.com nuotrauka
Dievo mylima jaučiuosi saugi. Jaučiuosi kaip namuose. Dievo namuose. Dievas yra mano apsauga. Būti su Dievu – tai jaustis saugiai, jaustis apgintai. Saugumas atneša ramybę. Dievo saugumas atneša dieviškąją ramybę. Glaudžiuosi prie Dievo. Jis mane saugo nuo neigiamų aplinkos veiksnių, nuo savęs pačios. Saugo nuo piktojo. Piktasis bando išgąsdinti. Bando parodyti, kad yra galingas. Iš tikrųjų jis piktas ir bejėgis prieš Dievą. Pasaulis negali duoti saugumo, nes neturi tokių galių. Jis pernelyg chaotiškas ir išsibarstęs. Jis nori aprėpti daugelį dalykų iš karto, bet pasaulis pats nėra saugus. Dievas kviečia pasilikti su Juo, kad būčiau saugi.
Kad man būtų jauku. Kaip prie židinio mylimųjų apsuptyje. Dievas vienintelis gali sukurti jaukumą mano pasaulio, mano viduje. Dievas kuria jaukumą, nes nori, kad būčiau su Juo. Jauki širdis. Ją tokią kuria Dievas. Artumas sukuria jaukumą. Dievo artumas sukuria jaukumą, nes aš Jam sava. Dievo vaikas. Dievas kuria man aplinką, kurioje ir pats norėtų pasilikti. Pasilikti su manimi. Pasilikti su kiekvienu, kuris rodo bent mažiausią norą būti su Dievu. Jaukiai ilsiuosi prie Dievo krūtinės.
Ilsiuosi prie Dievo krūtinės, taip nedrąsiai megzdama santykį su Juo. Tokių santykių su niekuo daugiau nebūna. Tai ypatingas Tėvo ir vaiko santykis. Tai santykis mylinčiojo ir mylimojo. Aš renkuosi Dievą ir noriu, kad Jis tai žinotų. Renkuosi santykį su Dievu ir užmezgu ryšį, kurio joks piktasis iš manęs neišplėš. Santykis su Dievu yra ypatingas, nes jis yra be išskaičiavimų, be išankstinių nuostatų. Aš renkuosi santykį su Dievu nusigręždama nuo blogio. Mano pasirinkimas sustiprina ryšį, lyg būčiau niekada nenusigręžusi. Lyg būčiau visada ištikima. Kiekvienas mano sugrįžimas apgailėjus nuodėmes sustiprina santykį su Dievu. Aš pasirinkau su Juo būti. Pasirinkau santykį su Dievu, nes Jis atsiliepė pirmas ir paprašė Juo neabejoti. Paprašė pasitikėti Juo. Pasakė, kad mūsų santykis yra amžinas. Jeigu nepasirinksiu kitaip. O aš nepasirinksiu kitaip. Nes Dievas mane sustiprina mano abejonėse. Sustiprina mūsų santykį apkabinimu.
Kai Dievas mane apkabina, jaučiu priartėjusį Dangų. Neįsivaizduoju amžinybės. Bet bandau. Dievas šalia. Mylintis Dievas. Aš bandau atsiliepti į Dievo meilę. Manau, Danguje nereikia bandyti. Dangus – tai meilės išsipildymas. Dievas pažino mano širdies gelmę jau žemėje. O dabar ta mano širdies gelmė ištyrinta. Dievo žvilgsniu. Aš keliu širdį į Dievą. Danguje kitaip neįmanoma. Dievas žvilgsniu palaimina mano širdį ir kviečia į bendrystę. Žemiškoji svajonė išsipildė. Aš Dievo artumoje. Būnu su Dievu, ir nuodėmė man netrukdo. Jos tiesiog nėra. Aš bendrauju su Dievu laisvai ir nuolatos. Mano bendravimas yra Dievo garbinimas. Tik dabar aš galiu garbinti Dievą tobulai. Aš Danguje pažinau ir pamilau Dievą.
Savo gyvenime žemėje aš ieškau Dievo. Ieškau atsisakydama visko, kas nuo Jo nutolina. Ieškau to Evangelijos perlo, kad dėl Jo atsisakyčiau gyvenimo balasto ir ateičiau išvalyta širdimi. Stengiuosi būti su Dievu savo kasdienybėje. Ir Dievas už tuos ieškojimus atsilygina. Būdama su Juo jau žemėje patiriu neišdildomų potyrių. Ramybę, kurią patiriu melsdamasi, lyg būčiau prie Dangaus vartų. Dievas guodžia sunkumuose, jaučiu Jo galią atsiverdama. Tikiu Jo galia. Jo meile. Tikiu, kad Dievas ateina manęs apkabinti. Pasitinka kaip sūnų palaidūną ir pripildo širdį nusižeminimo. Tai juk aš iššvaisčiau Dievo dovanas. O Dievas vėl iš naujo ir iš naujo puošia mane naujais apdarais, mauna ant piršto žiedą ir pavadina mane dukra. Ir aš pajuntu palaimą, sugrįžusią į mano širdį.
Palaima – būti su Dievu. Būti su Dievu – tai nusisukti nuo nuodėmės. Džiaugtis Dievu Šventojoje Komunijoje. Viešpats atėjo į žemę, kad būtų arčiau manęs. Ir pasiliko joje. Priėjo labai arti. Girdžiu Jo atodūsį. Dievas ištiesia ranką, lyg prašydamas išmaldos. Mano meilės. Jis galingas, bet nusižemina, norėdamas pasikviesti mane į dieviškąjį artumą. Kad tik nenusisukčiau. Kad tik ištverčiau gerume. Kad tik eičiau Dievo numatytu keliu. Kad Dievą sutikčiau. Kad sutikusi Dievą niekada nuo Jo nenusigręžčiau. Radusi perlą niekada Jo nepamesčiau. Kad daugiau niekada neičiau vingiais. Neabejočiau. Kai pasirenku Dievą, nudžiūsta ašara, dingsta liūdesys. Kai būnu su Dievu, viskas matyti kitoje šviesoje. Aš regiu tikrą vaizdą be šešėlių ir užslėptų detalių. Būti su Dievu – tai dalintis su Juo savo gyvenimu. Kiekvieną akimirką.
Virginija Adomonytė
Bernardinai.lt
Kategorija Dvasiniai skaitiniai
