Šv. Motiejus (I a.), apaštalas, minimas gegužės 14 d.

Motiejus (I a.) buvo apaštalu išrinktas vietoje Jėzaus išdaviko Judo (Apd 1, 15-26). Rinkimuose buvo du kandidatai: Juozabas Barsabas ir Motiejus. Pasimeldę išrinko Motiejų. Jis buvo liudininkas Jėzaus krikšto Jordano upėje, jo įžengimo į dangų ir prisikėlimo. kartu su kitais apaštalais jis per Sekmines gavo Šv. Dvasią. Sunku nustatyti vietoves ar laiką, kur jis apaštalavo. Teigiama, kad iš pradžių jis veikė Judėjoje, vėliau Kapadokijoje ir netoli Kaspijos jūros. Etiopijos tradicija ir netikri Andriejaus ir Motiejaus „darbai“ teigia, kad jis darbavosi tuose kraštuose, Kanibalso mieste. Legenda pasakoja, kad jis miręs prikaltas prie kryžiaus. Kiti rašytojai teigia, kad jis buvo užmuštas akmenimis Jeruzalėje. Viena yra tikra, kad jis mirė kankinio mirtimi už Kristų.

Kartais painiojami Motiejaus ir Mato simboliai mene: kirvis ir alebarda, t.y. ginklai, kuriais jie buvo nužudyti.

Imperatoriaus Konstantino motina šv. Elena tariamas apaštalo Motiejaus relikvijas atgabeno į Romą. Iki 1969 m. Romos kalendoriaus reformų jo šventė buvo švenčiama vasario 25 d.

Šv. Motiejus globoja stalius, dailides, kalvius, inžinierius.

Piero Lazzarin

Ištrauka iš knygos:

MAŽOJI ENCIKLOPEDIJA su Jono Pauliaus II paskelbtais šventaisiais

Katalikų pasaulio leidiniai, 2011