Švč. Mergelės Marijos Rožinis
Kas yra Rožinis?
Pirmiausiai tai nepaprasta malda, rožių vainikas Marijai, kuriame telpa viskas – rūpesčiai, džiaugsmai, viltys. Marija yra galinga mūsų užtarėja, todėl Rožinio malda yra tarsi dieviškosios meilės ginklas prieš nuodėmę, blogį ir netvarką. Maldos, kalbamos prieš Rožinį ar jo dalį (jei kalbama tik viena dalis):
Atverk, Viešpatie, mūsų lūpas, kad garbintume tavo šventąjį vardą; apšviesk mūsų protus, kad tinkamai mąstytume, šventuosius slėpinius; nuskaidrink mūsų širdis, kad stropiai ir nuoširdžiai kalbėtume šventąjį rožinį. Amen.
TIKIU Į DIEVĄ TĖVĄ visagalį, * dangaus ir žemės Sutvėrėją; * ir į Jėzų Kristų, * vienatinį Jo Sūnų, mūsų Viešpatį, * kuris prasidėjo iš Šventosios Dvasios, * gimė iš Mergelės Marijos, * kentėjo prie Poncijaus Piloto, * buvo prikaltas prie kryžiaus, * numiręs ir palaidotas; nužengė į pragarus; * trečiąją dieną kėlėsi iš numirusiųjų; * įžengė į dangų; * sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje, * iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti. Tikiu į Šventąją Dvasią, * šventąją visuotinę Bažnyčią, * šventųjų bendravimą, * nuodėmių atleidimą, * kūno iš numirusiųjų prisikėlimą * ir amžinąjį gyvenimą. Amen.
TĖVE MŪSŲ, kuris esi danguje! * Teesie šventas Tavo vardas, * teateinie Tavo karalystė, * teesie Tavo valia * kaip danguje, taip ir žemėje. Kasdienės mūsų duonos duok mums šiandien * ir atleisk mums mūsų kaltes, * kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams. * Ir neleisk mūsų gundyti, * bet gelbėk mus nuo pikto. Amen.
(malda „Sveika, Marija“ kartojama 3 kartus.)
SVEIKA, MARIJA, malonės pilnoji! * Viešpats su tavimi! * Tu pagirta tarp moterų ir pagirtas tavo Sūnus Jėzus. Šventoji Marija, Dievo Motina, * melsk už mus, nusidėjėlius, * dabar ir mūsų mirties valandą. Amen.
GARBĖ DIEVUI – Tėvui ir Sūnui, * ir Šventajai Dvasiai. Kaip buvo pradžioje, dabar ir visados, * ir per amžius. Amen.
I dalis. DŽIAUGSMO SLĖPINIAI (pirmadienį ir šeštadienį)
Pirmasis slėpinys. APREIŠKIMAS (Angelas apreiškia Marijai Dievo Sūnaus įsikūnijimą)
Po kiekvieno slėpinio kalbėti: „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ (10 kartų), „Garbė Dievui“.
Be gimtosios nuodėmės pradėtoji Marija, melski už mus, kurie šiaukiamės Tavo pagalbos!
O mano Jėzau, atleisk mums mūsų kaltes, apsaugok mus nuo pragaro ugnies, nuvesk į dangų visas sielas, ypač tas, kurios labiausiai reikalingos Tavo gailestingumo!
Antrasis slėpinys. APLANKYMAS (Marija lanko šv. Elzbietą)
Trečiasis slėpinys. GIMIMAS (Gimsta pasaulio Atpirkėjas)
Ketvirtasis slėpinys. PAAUKOJIMAS (Išganytojas aukojamas šventykloje)
Penktasis slėpinys. ATRADIMAS ŠVENTYKLOJE (Viešpats Jėzus randamas šventykloje)
II dalis. ŠVIESOS SLĖPINIAI (ketvirtadienį)
Pirmasis slėpinys. KRIKŠTAS JORDANE
Antrasis slėpinys. APSIREIŠKIMAS KANOS VESTUVĖSE
Trečiasis slėpinys. DIEVO KARALYSTĖS SKELBIMAS RAGINANT ATSIVERSTI
Ketvirtasis slėpinys. ATSIMAINYMAS
Penktasis slėpinys. EUCHARISTIJOS ĮSTEIGIMAS
III dalis. KANČIOS SLĖPINIAI (antradienį ir penktadienį)
Pirmasis slėpinys. MALDA ALYVŲ SODE (Viešpats Jėzus meldžiasi Alyvų daržely)
Antrasis slėpinys. NUPLAKIMAS (Viešpats Jėzus nuplakamas)
Trečiasis slėpinys. VAINIKAVIMAS ERŠKĖČIAIS (Viešpats Jėzus vainikuojamas erškėčiais)
Ketvirtasis slėpinys. KRYŽIAUS NEŠIMAS (Viešpats Jėzus neša kryžių)
Penktasis slėpinys. NUKRYŽIAVIMAS (Viešpats Jėzus nukryžiuotas miršta)
IV dalis. GARBĖS SLĖPINIAI (trečiadienį ir sekmadienį)
Pirmasis slėpinys. PRISIKĖLIMAS (Viešpats Jėzus prisikelia iš numirusių)
Antrasis slėpinys. ŽENGIMAS Į DANGŲ (Viešpats Jėzus žengia į dangų)
Trečiasis slėpinys. ŠVENTOSIOS DVASIOS ATSIUNTIMAS (Į žemę atsiunčiama Šventoji Dvasia)
Ketvirtasis slėpinys. MARIJOS PAĖMIMAS Į DANGŲ (Švč. Dievo Motina paimama į dangų)
Penktasis slėpinys. MARIJOS VAINIKAVIMAS (Švč. Dievo Motina danguje vainikuojama)
PABAIGA
TAVO APGYNIMO ŠAUKIAMĖS, * šventoji Dievo Gimdytoja! * Mūsų maldų neatmeski mūsų reikaluose, * bet nuo visokių pavojų mus visados gelbėk. * Mergele garbingoji ir palaimintoji, * mūsų Valdove, mūsų Tarpininke, mūsų Užtarėja, * su savo Sūnumi mus sutaikink, * savo Sūnui mus paveski, * savo Sūnui mus atiduoki!
Melski už mus, šventoji Dievo Gimdytoja! Kad taptume verti Kristaus žadėjimų!
Melskimės. Meldžiame tave, Viešpatie Dieve, Švenčiausiajai Mergelei Marijai užtariant, leisk mums, savo žmonėms, išsigelbėti iš dabartinių sielvartų, visados džiaugtis sielos bei kūno sveikata ir gėrėtis amžinąja linksmybe. Prašome per Kristų, mūsų Viešpatį. Amen.
Šventasis arkangele Mykolai, gink mus kovoje ir saugok nuo velnio niekšybės ir žabangų. Nuolankiai meldžiame, kad Dievas jį sutramdytų, o tu, dangaus galybių Kunigaikšti, šėtoną ir visas piktąsias dvasias, kurios pasaulyje tyko pražudyti sielas, Dievo galybe nugramzdink į pragarą. Amen.
Malda į šv. Rožinio Karalienę
Brangioji Motina, vainikuoju tave savo apmąstymų apie tavo šventą gyvenimą vainiku: balta rožė – tavo tyrumo, geltona rožė – tavo džiaugsmo, purpurinė rožė – tavo karaliavimo, žydra rožė – tavo sielvarto, raudona rožė – tavo kančios atminimui. Šiuo ypatingu „rožynu“ skatink mane gerbti gyvąjį tavo atminimą, sekti tavo pavyzdžiu ir tavo dvasia, kad mano, kaip ir tavo, gyvenime viešpatautų dorybė ir džiaugsmo pilnatvė. Amen.
Pradžia (plg. Rosarium Virginis Mariae, 37)
Pradžioje persižegnojamą, pabučiuojamas kryželis. Rožinis pradedamas 70 psalmės kreipiniu: „Dieve, ateik manęs gelbėti! Viešpatie, skubėk man padėti!”, tarsi skatinant nuolankiai besimeldžiantį asmenį įsisąmoninti savo vargingumą; arba kalbant „Tikiu į Dievą Tėvą”, tikėjimo išpažinimą tarsi padarant pradedamos kontempliacijos kelio pradiniu tašku. Tokios ir kitos formos vienodai teisėtos, jei jos gerai nuteikia dvasią kontempliacijai. Tuomet, paėmus pirmąjį karolėlį, sukalbama „Tėve mūsų”, toliau prie trijų karolėlių – po vieną „Sveika, Marija”, po jų – „Garbė Dievui”. Jeigu iš karto kalbamos visos keturios dalys, tai prieš antrąją, trečiąją ir ketvirtąją dalį įžanga nebekartojama. Jei kalbama atskirai kuri viena dalis, įžanga imama prieš ją. Po įžangos įvardijama ar bent prisimenama Rožinio dalis ir pirmoji jos paslaptis.
Slėpinio paskelbimas (Rosarium Virginis Mariae, 29)
Slėpinio paskelbimas ir galbūt net galėjimas kartu stebėti jį vaizduojantį paveikslą – tai tarsi dėmesį patraukiantis scenos atidengimas. Žodžiai veda vaizdą ir dvasią prie konkretaus epizodo arba Kristaus gyvenimo momento. Bažnyčioje išsiplėtojusiame dvasingume – ar tai būtų ikonų garbinimas, įvairios pamaldos su pojūčius veikiančiais elementais, ar šv. Ignoto Lojolos „Dvasinėse pratybose” pasiūlytas metodas-orientuojamasi į vizualinį elementą ir vaizduotę (compositio loci), kaip labai padedančią sutelkti dvasią į slėpinį. Iš tiesų tai tam tikra metodologija, atitinkanti pačią Įsikūnijimo logiką – Jėzuje Dievas panoro prisiimti žmogiškus bruožus. Būtent per jo fizinę tikrovę mes vedami į sąlytį su jo dieviškuoju slėpiniu. Šiuos reikalavimus atitinka įvairių Rožinio slėpinių skelbimas. Aišku, tai neatstoja Evangelijos ir net neatspindi visų jos puslapių.
Dievo žodžio klausymasis (Rosarium Virginis Mariae, 30)
Norint suteikti meditacijai biblinį pagrindą ir didesnę gelmę, naudinga po slėpinio paskelbimo perskaityti atitinkamą Šventojo Rašto ištrauką, priklausomai nuo aplinkybių, ilgesnę arba trumpesnę. Kiti žodžiai iš tikrųjų niekuomet nebūna tokie veiksmingi kaip įkvėptasis žodis. Jo reikia klausytis su įsitikinimu, kad tai Dievo žodis, skelbiamas šiandien ir „man”. Taip išklausytas, Rožinyje jis įeina į kartojimo metodologiją ir neskatina nuobodulio, kurį galėtų sukelti paprastas gerai žinomos informacijos priminimas. Reikia ne ieškoti atmintyje informacijos, o leisti „ kalbėti” Dievui. Tam tikromis iškilmingomis bendruomenės progomis šį žodį galima papildyti trumpu komentaru.
Tyla (Rosarium Virginis Mariae, 31)
Klausymasis ir meditavimas semiasi peno iš tylos. Paskelbus slėpinį ir perskaičius Dievo žodį, dera ilgesnį laiką patylėti ir įsigilinti į medituojamą slėpinį, prieš pradedant balsiai melstis. Tylos atradimas iš naujo – viena iš kontempliacijos ir meditacijos praktikos paslapčių. Visuomenėje, smarkiai paženklintoje technologijos ir žiniasklaidos, vis sunkiau rasti vietos tylai. Kaip liturgijoje rekomenduotini tylos momentai, taip ir kalbant Rožinį, išklausius Dievo žodį, dera padaryti trumpą pauzę, mintimis įsigilinus į konkretų slėpinį.
„Tėve mūsų” (Rosarium Virginis Mariae, 32)
Po Dievo žodžio klausymosi ir susitelkimo į slėpinį visiškai natūralu dvasiškai kilti Tėvo link. Visuose savo slėpiniuose Jėzus visada veda mus pas Tėvą, į kurį nuolat kreipiasi, nes ilsisi jo „prieglobstyje” Ųn 1,18). Jis nori mus suartinti su Tėvu, idant mes galėtume, kaip ir jis, tarti ,Aba, Tėve!” (Rom 8, 15; Gal 4, 6). Būtent Tėvo atžvilgiu jis daro mus savo broliais ir vienas kito broliais, suteikdamas mums Dvasios, kuri kartu yra jo Dvasia ir Tėvo Dvasia. „Tėve mūsų”, praktiškai grindžianti kristologinę bei marijiškąją meditaciją ir besiplėtojanti kartojant „Sveika, Marija”, net vienatvėje atliktą slėpinio meditaciją paverčia bažnytine patirtimi.
Dešimt „Sveika, Marija” (Rosarium Virginis Mariae, 33)
Šis elementas Rožinyje užima daugiausiai vietos ir kartu paverčia jį marijiškąja malda tikra šio žodžio prasme. Tačiau būtent gerai supratus „Sveika, Marija”, aiškiai matyti, kad marijiškas pobūdis ne tik neprieštarauja kristo- loginiam pobūdžiui, bet priešingai – jį pabrėžia ir paryškina. Iš tikrųjų „Sveika, Marija” pirma dalis, sudaryta iš angelo Gabrieliaus ir šv. Elzbietos žodžių Marijai, yra Nazareto Mergelėje išsipildančio slėpinio adoracijos kontempliacija. Šie žodžiai išreiškia, taip sakant, dangaus ir žemės susižavėjimą ir tam tikra prasme atskleidžia Dievo pasigėrėjimą, stebint savo šedevrą – Sūnaus įsikūnijimą Marijos mergeliškose įsčiose, pratęsiantį Pradžios knygos džiaugsmingą žvilgsnį (plg. Pr 1,31), pirminį „pathos”, su kuriuo Dievas kūrimo aušroje žiūrėjo į savo rankų darbą”. Rožinyje „Sveika, Marija” pasikartojantis pobūdis padaro mus Dievo susižavėjimo dalyviais: džiaugsmas, nustebimas, didžiausio istorijos stebuklo pripažinimas. Taip išsipildo Marijos pranašystė: „Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos” (Lk 1,48). „Sveika, Marija” svorio centras, tarsi lankstas tarp pirmos ir antros dalies, yra vardas Jėzus. Kartais, kalbant pernelyg skubiai, šis svorio centras dingsta, o kartu dingsta ir ryšys su kontempliuojamu Kristaus slėpiniu. Būtent Jėzaus vardo ir jo slėpinio akcentavimu pasižymi reikšmingas ir vaisingas Rožinio kalbėjimas.
„Garbė Dievui” (Rosarium Viiginis Mariae, 34)
Trejybinė doksologija – krikščioniškosios kontempliacijos tikslas. Kristus iš tikrųjų yra kelias. Dvasioje vedantis pas Tėvą. Leidęsi tolyn šiuo keliu, mes atsiduriame nuolatinėje akistatoje su trimis dieviškaisiais Asmenimis, kuriuos dera šlovinti, garbinti ir jiems dėkoti. Svarbu, kad „Garbė Dievui”, kontempliacijos viršūnė, Rožinyje būtų gerai išryškinta. Kalbant viešai, ją galimą giedoti, siekiant deramai išryškinti šią perspektyvą, struktūruojančią ir charakterizuojančią kiekvieną krikščioniškąją maldą. 1 Jonas Paulius II. Laiškas dailininkams (1999 04 04), 1: AAS 91 (1999), 1155.
Trumpa baigiamoji malda (Rosarium Virginis Mariae, 35)
Dabartinėje Rožinio praktikoje po trejybinės doksologijos eina trumpa malda, įvairuojanti pagal aplinkybes. Nenuvertinant tokių kreipinių, derėtų pažymėti, kad slėpinių kontempliacija būtų vaisingesnė, pasistengus kiekvieną slėpinį užbaigti malda, prašant to slėpinio meditacijai specifiškų vaisių. Šitaip būtų galima vaisingiau atskleisti Rožinio ryšį su krikščioniškuoju gyvenimu. Taip įtaigoja graži liturginė malda, raginanti mus prašyti sugebėjimo per Rožinio slėpinių meditavimą „sekti tuo, kas juose slypi, ir gauti tai, ką jie žada”. Tokia malda, kaip ir dabar, pagrįstai gali būti įvairi. Šitaip Rožinis įgyja įvairioms dvasinės tradicijoms ir įvairioms krikščionių bendruomenėms labiau pritaikytą raišką.
Pabaiga (plg. Rosarium Virginis Mariae, 37)
Rožinio kalbėjimas užbaigiamas malda popiežiaus intencija, idant besimeldžiančiojo žvilgsnis būtų nukreiptas į platesnius Bažnyčios poreikių horizontus. Baigus Rožinį, galima pašlovinti Mergelę Mariją malda Salve, Regina, Švč. M. Marijos litanija, arba kita malda, pvz., spalio mėnesį – malda į šv. Juozapą.
2. IŠDĖSTYMAS LAIKE (plg. Rosarium Virginis Mariae, 38)
Pagal naują popiežiaus Jono Pauliaus II siūlomą praktiką pirmadienis ir šeštadienis skiriami „džiaugsmo slėpiniams”, ketvirtadienis – „šviesos slėpiniams”, antradienis ir penktadienis – „skausmo slėpiniams”, trečiadienis ir sekmadienis – „garbės slėpiniams”. Tačiau šis nurodymas neapriboja tam tikros laisvės asmenims ir bendruomenėms medituoti pagal dvasinius ir pastoracinius poreikius, ypač atsižvelgiant liturginių dienų bei švenčių pobūdį.
3. ATLAIDAI (plg. Enchiridion indulgentiarum 1999, eone. 17, § 1, l°-2°)
Siekdama paskatinti Rožinio bažnytinį atvirumą, Bažnyčia praturtino jį atlaidais tiems, kurie jį kalba su reikiama nuostata. Suteikiami visuotiniai atlaidai tikinčiajam, kuris bažnyčioje, viešoje koplyčioje, šeimoje, vienuolijos bendruomenėje, maldingoje draugijoje ar daugeliui taip susirinkus kokiam nors maldingam tikslui pamaldžiai kalba Rožinį. Visuotiniai atlaidai gaunami ir tuo atveju, kai Rožinį kalba Popiežius, o tikintysis arba pats pamaldžiai dalyvauja, arba per televiziją ar radiją pamaldžiai seka. Kitais atvejais pelnomi daliniai atlaidai. Norint pelnyti visuotinius atlaidus už Rožinio sukalbėjimą, nustatytos šios sąlygos: 1) užtenka atkalbėti tik trečiąją Rožinio dalį, tačiau reikia kalbėti iš eilės visas penkias paslaptis; 2) lūpų malda turi būti sujungta su paslapčių pamaldžiu apmąstymu; 3) viešai kalbant Rožinį, paslaptys paskelbiamos pagal vietos papročius; privačiai gi kalbant reikia, kad tikintysis lūpų maldą jungtų su paslapčių apmąstymu.
Missale Romanum 1960, In festo B. M. Virginis a Rosario: concede, quaesumus, ui haec mysteria sacralissimo beatae Mariae Virginis Rosario recolentes, et imitemur quod continent, et quodpromittunt assequamur”.
Kategorija Maldos