Šv. Euzebijus Vercelietis (apie 290-371), vyskupas, minimas rugpjūčio 2 d.

Šv. Euzebijus gimė Sardinijoje apie 290 m. 345 metais jis buvo išrinktas Vercelio (Pjemontas) vyskupu. Jis priklauso grupei ganytojų, kurie, praėjus 30 metų po Nikėjos susirinkimo (325 m.), tvirtai išlaikė Bažnyčios tikėjimą Kristaus dievyste, triumfuojant imperatoriaus remiamam arijanizmui. Šv. Euzebijus buvo ištremtas apie 355 m. imperatoriaus Konstantino, pabėgo į Palestiną, į Kapadokiją, į Egiptą, ten užmezgė ryšius su gyvybingiausiais tų laikų krikščionybės centrais. Imperatorius Julijonas Apostata jam leido sugrįžti į Vercelį 361 m.; iš tremties jis grįžo su dar didesniu ganytojišku uolumu, didžiai rūpindamasis šventumu dvasininkų, su kuriais norėjo gyventi bendruomenėje laikantis beveik vienuoliškos regulos.

Šv. Petras Julijonas Eimaras (1811-1868), kunigas, minimas rugpjūčio 2 d.

Pati Apvaizda parengė šį šventąjį eucharistinei misijai, sudariusi sąlygas bendrauti su visų visuomenės klasių, įvairios padėties žmonėmis. Jis buvo vikaras, klebonas, paskui tapo Marijos brolijos vienuoliu ir provincijolu. Vėliau buvo kolegijos vyresniuoju ir Marijos Trečiojo ordino direktoriumi, katechizavo Paryžiaus skudurininkus. Galiausiai įsteigė Švenčiausiojo Sakramento kunigų broliją. Šv. Petras Julijonas turėjo galimybę pažinti daugybės sielų poreikius bei suprato Eucharistijos įtaką ir poveikį joms. Šv. Petras Julijonas tapo iškiliu Eucharistijos apaštalu.

Gyvoji Duona