Šv. Norbertas (1085-1134), kunigas, minimas birželio 6 d.

Norbertas Genepietis gimė Renanijoje apie 1085 metus kilmingoje šeimoje. Gyveno gana pasaulietišką gyvenimą, tačiau buvo paskirtas Ksanteno kolegijos kanauninku ir ėjo bažnytines pareigas šalia imperatoriaus Henriko V. Per vieną perkūniją, kai vos išvengė mirties, jis patyrė atsivertimą (1115 m.). Nuo tada pradėjo naują atgailos ir apaštalavimo gyvenimą. Tapęs kunigu ėmė pamokslauti kunigams, idant ir juos paskatintų gyventi pagal Evangeliją, tačiau šitai sukėlė priešiškumą ir Norbertui teko palikti Vokietiją. Išvyko be aiškaus tikslo, pagaliau apie 1120 m. apsistojo miške prie Laono Premontrė vietovėje Prancūzijoje. Čia jis įgyvendino savo siekį – įkūrė reguliariųjų kanauninkų bendruomenę, gyvenančią pagal šventojo Augustino regulą. Jo tikslas – atnaujinti kunigiją per bendruomeninį gyvenimą, dieviškojo oficiumo šventimą ir tautos evangelizaciją. Po šešerių metų Norbertas buvo paskirtas Magdeburgo vyskupu. Įtrauktas į svarbius Bažnyčios ir imperijos reikalus jis itin uoliai darbavosi reformuojant Bažnyčią, tai nuo Grigaliaus VII buvo visų krikščionijos pastangų siekinys. Tam šventasis sėmėsi drąsos Eucharistijoje ir meilėje Mergelei Marijai. Išsekęs nuo darbų Norbertas mirė 1134 metais.

Gyvoji Duona