Nenuilstamai uolus ir net aistringas liaudies pamokslininkas šv. Bernardinas priklausė Šv. Pranciškaus ordinui, prie kurio atnaujinimo prisidėjo. Gimęs 1380 m. Sienos apylinkėse Bernardinas išvaikščiojo Italiją skersai išilgai, visur mosuodamas lentele su Jėzaus vardu ar jo monograma. Apskųstas Romai, įtartas erezija, vėliau reabilituotas popiežių Martyno V, po to Eugenijaus IV. Išsekęs nuo triūso mirė 1444 m. ir buvo kanonizuotas po 6 metų. Galima dvejoti ar sekti Bernardinu kuriant hiperboles, kuriomis jis apsupa Išganytojo vardą, bet reikia pripažinti jį didelio šventumo teologu, kuris, be kita ko, nuostabiai išvystė visuotinio Kristaus pirmumo ir Marijos tarpininkavimo tezę. Jo meilė vargšams tapo legenda.

 

 

 

 

 

Gyvoji Duona