Kraunasi...

Liepos 25 d. minimas Šv. Jokūbas, apaštalas

 

Šv. Jokūbas (I amžius), apaštalas, minimas liepos 25 d.

Jokūbą ir jo brolį evangelistą Joną dėl jų veržlaus būdo Jėzus pavadino boanerghčs – griaustinio vaikais. Jokūbas vadinamas vyresniuoju, kad būtų galima jį atskirti nuo kito apaštalo Jokūbo, Jėzaus pusbrolio, kuris vadinamas jaunesniuoju. Jokūbas vyresnysis gimė Betsaidoje, buvo Zebediejaus ir Salomės sūnus. Jis sekė Jėzų nuo pat Jo viešojo gyvenimo pradžios: buvo pašauktas su broliu ir tėvu ant Ganezareto ežero kranto, kai taisė tinklus ir tepė valtį. Morkus pasakoja: „Tuoj pat juos pasišaukė, ir jie, palikę savo tėvą Zebediejų su samdiniais valtyje, sekė paskui jį.“ Jie nusekė net nemąstę, Jo net nepaklausę, kur gi mus vedi, ką mes darysime?

Jokūbo užsiplieskiantis būdas atsiskleidžia bent dviejuose epizoduose. Pirmą kartą tada, kai samariečiai nepriėmė Jėzaus ir Jo mokinių. Tada jis įpykęs pratrūko, o jam pritarė jo brolis Jonas: „Viešpatie, jei nori, mes liepsime ugniai kristi iš dangaus ir juos sunaikinti!“ O antrą kartą, kai paskutinįkart su Jėzumi ėjo Jeruzalės link. Viešpats mokiniams ėmė pasakoti apie savo greitą mirtį ir apie tai, kad po to greitai tas tariamas laikinas sunaikinimas bus nugalėtas Jam šlovingai prisikėlus. Abu nesutramdomi broliai, įsivaizduodami be galo šviesią ateitį šalia Jėzaus, pripuolė vienas per kitą prašydami: „Duok mums sėdėti vienam tavo šlovės dešinėje, kitam – kairėje!“ Jie dar nebuvo supratę Jėzaus kalbos apie pasiaukojimą, kryžių, pažeminimą… Ir iš tiesų Mokytojas pažvelgė į juos ir palingavo galva: „Patys nežinote, ko prašote. Ar galite gerti taurę, kurią aš gersiu, ir būti pakrikštyti krikštu, kuriuo aš būsiu krikštijamas?“ Kaip matyti, visai nelinksmas tas krikštas. Tačiau tiedu neatsitraukė ir vienbalsiai atsakė: „Galime.“

Jokūbas kartu su Jonu ir Petru gavo privilegiją būti kai kurių lemiamų Jėzaus gyvenimo akimirkų liudininkais: ant Taboro kalno per atsimainymą ir Getsemanės sode per agoniją. Pastarajame epizode jie, deja, buvo labai nedėmesingi liudininkai. Iš tiesų, iš siaubingo čia patirto sukrėtimo atsigavęs Jėzus juos rado miegančius. „Kodėl miegate? – papriekaištavo jiems – Kelkitės ir melskitės, kad nepatektumėte į pagundą.“ Po Jėzaus kančios ir mirties, kartu su kitais apaštalais Jokūbas Sekminių dieną gavo Šventosios Dvasios skleidžiamos meilės ugnies. O kitą dieną ir jis Palestinos keliais jau keliavo neįtikėtinai drąsiai skelbti visiems Gerosios Naujienos. Tai užgavo judėjų valdžią: ši jį suėmė ir, gausiai išvagoję jam nugarą botago kirčiais, uždarė į kalėjimą.

Kaip byloja Apaštalų darbai, Jokūbas nedaug keliavo pamokslaudamas. Erodas Agripa, klastingumu prilygstantis labiau žinomam seneliui, kuris įsakė išžudyti naujagimius, „norėdamas įsiteikti judėjams“, pradėjo aršius persekiojimus, kurie nusinešė daug pirmųjų Kristaus pasekėjų aukų. Tarp jų buvo ir kardu nukirsdintas apaštalas Jokūbas. Ėjo 42 metai po Kristaus.

Kaip pasakoja labai sena, bet nepatvirtinta tradicija, atsiradusi ne anksčiau kaip VI amžiuje, Jokūbas nukeliavo nepalyginamai toliau, pasiekė netgi Ispaniją, kurioje dar ir dabar Santjago vardu yra pripažįstamas kaip pirmasis Ispanijos evangelizuotojas.

Pagal dar vieną IX amžiuje atsiradusią tradiciją, jo palaikai iš Jeruzalės buvo pergabenti į Kompostelą, kur iškilo didžiausia jo atminimui dedikuota šventovė. Ji tapo pamaldumo, išplitusio ir už Ispanijos ribų (IX amžiuje), kai pasklido žinia apie jo tariamo kapo atradimą, centru. Iš visos Europos į Kompostelą ėmė plūsti minios piligrimų, o prie kapo vyko begalės stebuklų. Kai kurie jų sukėlė didelį susidomėjimą. Pavyzdžiui, per Klavijo mūšį 932 metais Jokūbas pasirodė ant balto arklio su iš makščių ištrauktu kardu ir pagelbėjo be atvangos su musulmonais kovojusiems krikščionims. Šventojo kario atvaizdas Ispanijoje tapo įprastas, o ispanų kariuomenė į mūšius eidavo šaukdami „Šventas Jokūbai, pirmyn Ispanija.“

Tai tinkamas likimas šiam greitai užsiplieskiančiam apaštalui, kurį Jėzus pavadino griaustinio sūnumi.

 

 

 

Piero Lazzarin

Ištrauka iš knygos:

MAŽOJI ENCIKLOPEDIJA su Jono Pauliaus II paskelbtais šventaisiais

Katalikų pasaulio leidiniai, 2011

 

 

 


Kategorija Kalendorius


Grįžti atgal Paskelbta: 2022-07-24


© 2022 www.zarasuparapija.lt