Kraunasi...

ŠVENTOSIOS DVASIOS ATSIUNTIMAS (Sekminės)

 

 

 

Sekminės – tai yra ta diena, kai Šventoji Dvasia nužengė ant Jėzaus mokinių. Grįždamas pas Tėvą į namus, Kristus pažadėjo mokiniams, kartu ir gimstančiai Bažnyčiai, kad nepaliks jų našlaičiais, o atsiųs jiems Dvasios do­vanų. Mokiniai mylėjo Viešpatį, tačiau skaudūs įvykiai dar vis laikė juos baimė­je, todėl meilę Kristui buvo paslėpę giliai širdyje. Mokiniai bijojo viešai liudyti Kris­tų, jie sėdėjo drauge aukštutiniame kam­baryje, kaip jiems buvo liepęs Kristus prieš pakildamas į dangų. Jiems belaukiant iš dangaus pasigirdo ūžesys <…>, pasirodė ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusilei­do ant kiekvieno jų“ (Apd 2,2-2). Ir jie „visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios“ (Apd 2,4).

Šventajame Rašte Dvasia niekur ne­vaizduojama švelni ir rami. Ją lydi stulbi­nanti jėga. Tiek Senajame, tiek Naujaja­me Testamente randame galingą Šventosios Dvasios veikimą. Teisėjų kny­goje skaitome apie Jeftą ir Samsoną. Kai Viešpaties Dvasia atėjo pas Jeftą, jis įga­vo drąsos ir išvyko į mūšį prieš Amono sūnus, o kai „Viešpaties Dvasia pagavo Samsoną, jis perplėšė liūtą <…> visai nie­ko neturėdamas rankoje“ (Ts 14,6). Šią ga­lingą Dvasios jėgą sutinkame ir tada, kai Biblijoje aprašoma sandora ant Sinajaus kalno, izraelitų susirinkimas po sunkios tremties ir kiti įvykiai.

Sekminių Šv. Rašto skaitiniai kalba apie Šventosios Dvasios galingą veiki­mą Kristaus mokiniams, jų perkeitimą: iš nusiminusių, baimingų vyrų jie tapo kupini išminties, supratimo, tvirtumo, maldingumo bei žinojimo. Kai ant jų nu­sileido „ugnies liežuviai“, jie įgavo ga­lią „kalbėti kitomis kalbomis“ (Apd 2,4), kitaip tariant, skelbti Kristų visų tautų žmonėms. Ryškus Šventosios Dvasios veikimas pasireiškia apaštalo Pauliaus at­sivertimo istorijoje. Paveiktas Kristaus Dvasios, iš aršaus Bažnyčios persekioto­jo jis tapo uoliu liudytoju, skelbdamas Kristaus prisikėlimą.

Ir šiandien galime atrasti daug liudi­jimų apie perkeičiantį Šventosios Dva­sios veikimą. Štai keletas pavyzdžių. Vie­no mokslininko išpažintis: „Esu labai logiškas ir analitinio proto žmogus, man visur reikia aiškių įrodymų. Vis dėlto čia, universitete, su manimi atsitiko kažkas, ko negaliu racionaliai, moksliškai ar psi­chologiškai paaiškinti. Mane visiškai ap­žavėjo Kristus ir jaučiu, kad kažkokiu būdu Jis yra ir veikia manyje… Negalė­čiau paaiškinti šio jausmo. Jis ypač pri­artėjo, kai pradėjau skaityti apie pirmuo­sius krikščionis. Šie žmonės mane taip patraukė ir apstulbino, kad padariau iš­vadą, jog negalima net abejoti Jėzaus bu­vimu ir tuo, kad Jis yra Dievo Sūnus“ (“Eik į savo kambarėlį”: Traukianti Jė­zaus jėga.). Ir toliau mokslininkas dalijasi, kad net abejonių akimirkomis jis tvirtai tiki Jėzaus prisikėlimu.

Arba štai kaip pasakoja lakūnas: „Aš buvau pakrikštytas, tačiau tėvai išsiskyrė ir mano religiniu auklėjimu niekas nesi­rūpino. Į Bažnyčią praktiškai neidavau, išskyrus laidotuves ar vestuves, nebuvau priėmęs net Pirmosios šv. Komunijos. Kai atėjo laikas tuoktis, neketinau priimti San­tuokos sakramento, net jei mano žmona to reikalautų. Po šešerių santuokos metų mums gimė mergaitė. Žmona pasirūpino, kad ji būtų pakrikštyta. Tačiau tai neturė­jo jokios įtakos mano santykiui su Baž­nyčia. Kartą sėdėjau automobilyje, lauk­damas svainio, ir per radiją pranešė, kad ta gatve važiuos Šventasis Tėvas Jonas Paulius II. Kai pasirodė popiežiaus auto­mobilis ir jį lydinti minia žmonių, man tarsi kas būtų smogęs galingu akmeniu. Mano akyse pradėjo tvenktis ašaros, ir aš pajutau begalinį norą sugrįžti į Bažnyčią. Negalėjau to paaiškinti, bet tučtuojau įsi­rašiau į rengimo sakramentams grupę sa­vo parapijoje. Jaučiuosi iš tiesų paliestas Šventosios Dvasios. Pirmą kartą gyveni­me patyriau tokią ramybę ir gėrį, kokio nebuvau pajutęs iki šiol. Norėjau, kad ren­gimosi sakramentams grupės užsiėmimai vyktų dažniau, vieno karto per savaitę man buvo per maža! Daug skaitau apie mūsų tikėjimą, atradau katalikišką radijo stotį, kuri kasdien padeda mąstyti apie Viešpatį. Kiekvieną dieną dėkoju Vieš­pačiui ir šlovinu Jį už tai, kad pakvietė mane grįžti namo, į šitą nuostabią Bažny­čią, ir už visus palaiminimus, kuriuos Jis man suteikė per visą gyvenimą, net tada, kai buvau Jam atsukęs nugarą“. Tokių liu­dijimų kiekvienas jūsų gali atrasti savo aplinkoje. Tad nesistebėkite ir nesmerki­te to, kuris galbūt anksčiau buvo nutolęs nuo Dievo, net smerkė išpažįstančius Jį, o šiandien yra uolus Kristaus Evangelijos išpažinėjas ir skelbėjas.

Pamąstymą apie Šventąją Dvasią baig­siu popiežiaus Jono Pauliaus II žodžiais: „Tegul Šventoji Dvasia, Sekminių Dva­sia, padės mums nuskaidrinti neaiškumus, sušildyti abejingumą, nušviesti tamsą, o pasaulio akivaizdoje būti ištikimais ir kilnadvasiais Kristaus meilės liudytojais, nes niekas negali gyventi be meilės”. Amen.

 

mons. Vytautas Grigaravičius

 


Kategorija Kalendorius


Grįžti atgal Paskelbta: 2022-06-04

Naujausi straipsniai

Mėnesio populiariausi straipsniai



© 2022 www.zarasuparapija.lt