Šv. Pranciškus Paulietis (1416-1507),  atsiskyrėlis, minimas balandžio 2 d.

Paolos apylinkėse Kalabrijoje (Italija), kur jis gimė 1416 m., Pranciškus galėjo sutikti vienuolius šv. Benedikto sūnus, pranciškonus ar dominikonus bei daug atsiskyrėlių eremitų, kurie tęsė Dykumos tėvų tradiciją. Tad jo artimieji nesistebėjo, kai sulaukęs 14 metų Pranciškus nusprendė pasitraukti nuo pasaulio šurmulio ir gyventi grotoje ant jūros kranto, po to dar mažiau lankomoje vietoje. Jis uoliai atgailavo ir meldėsi. Greitai pasklido garsas apie jo šventumą. Minios žmonių plūdo pas Dievo žmogų; buvo pasakojama apie jo padarytus stebuklus. Apie 1450 m. prie jo ėmė burtis mokiniai. Gimė nauja vienuolių šeima, vėliau tapusi Minimų ordinu (1482 m.). Popiežius Sikstas IV pasiuntė Pranciškų kaip legatą pas Prancūzijos karalių Liudviką XI (1482 m.). Pranciškus apsistojo Plesi le Tūr (Plessis les Tours) vietovėje, kur gyveno karalius; atsiskyrėliai vėl rinkosi pas Pranciškų mokytis vienuolystės. Jis mirė jų apsuptas Didįjį penktadienį, 1507 m. balandžio 2 dieną.

 

Gyvoji Duona