Kraunasi...

Sausio 6 d. minime Viešpaties Apsireiškimo (Trijų Karalių) iškilmę

 

 

 

Viešpaties Apsireiškimo (graikiškai – Epifanijos) iškilmėje garbinamas trigubas didžiojo Dievo ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus apsireiškimas: Betliejuje jį pagarbino išminčiai, Jordane jį pakrikštijo Jonas, Galilėjos Kanos vestuvėse paversdamas vandenį vynu jis apreiškė savo garbę.

Kristaus apsireiškimo šventė pradėta švęsti Rytų Bažnyčioje III amžiuje. Rytų Bažnyčia šią šventę siejo su Jėzaus Krikštu Jordane. Prisiminkime Evangelijos eilutes: „Tu mano mylimasis Sūnus“ (Mk 1, 11). Šiais žodžiais Tėvas apreiškia, kas yra Jėzus. Jis – Dievo Sūnus.

Šimtmečiu vėliau Kristaus apsireiškimo šventę imta švęsti ir Vakarų Bažnyčioje. Tačiau joje dėmesys sutelktas ne į Jėzaus Krikšto metu įvykusį apreiškimą, bet į trijų Rytų išminčių apsilankymą pas Kūdikėlį Jėzų. Rytų kraštų išminčiai yra ne žydų, kitaip tariant, pagonių tautų įvaizdis. Jų apsilankymas simbolizuoja, kad Jėzų pripažįsta visas pasaulis.

Išminčių vardai – Kasparas, Melchioras, Baltazaras – jiems priskirti vėlesniais amžiais – ateina iš Vakarų tradicijos, susijusios su išminčių relikvijų kultu; pasak jos, relikvijos buvusios atgabentos iš Persijos į Konstantinopolį, vėliau į Milaną ir Kiolną. Pagal vieną seną tradiciją, išminčiai buvo palikuonys iš Nojaus laikų: Semas, Chamas ir Japetas. Nuo XIV a. jie tarsi atstovauja tris pasaulio kontinentus: Melchioras – Europą (Jafeto palikuonys), Baltazaras – Aziją (Semo palikuonis), Kasparas – Afriką (Chamo palikuonis). Būtent šio laikotarpio vaizduojamame mene vienas magų imamas vaizduoti kaip juodaodis. Jų dovanotas auksas simbolizuoja pagarbą karaliui, smilkalai – pagarbą Dievui, mira – kaip dovana mirtingajam.

Evangelijos nieko apie neužsimena apie išminčių gyvenimus jiems grįžus namo. Pasak asirų ir chaldėjų Bažnyčios tradicijos, Persijoje jie skelbė tikėjimą į Kristų. Krikščioniškos legendos pasakoja, kad jie pastatė bažnyčią, skirtą Marijos garbei. Su šia bažnyčia tapatinama šventovė, esanti Tur Abdino regione, vadinama „El-Adra“, arba Mergelės, vis dar tebeveikianti. Šioji šventovė yra ypatingos architektūros, tačiau eskpertai teigia, kad pastatyta VI a.

Kodėl ši šventė vadinasi Kristaus apsireiškimo? Išminčių lankymąsi esame linkę laikyti veikiau žmogiškojo palankumo ženklu nei Dievo apsireiškimu. Bet Evangelijoje rašoma ne tik apie išminčius, bet ir apie juos vedusią žvaigždę. „Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti“, – sakė išminčiai Erodui. Pagonių išminčiai (t. y. mes) tikrai nebūtų radę užgimusio Išganytojo, jei jiems kelio nebūtų rodžiusi žvaigždė, Viešpaties apsireiškimo ženklas. Išties Dievo niekaip negalėtume pažinti, jei Jis pats mums savęs neapreikštų.

Kiekvienam iš mūsų, krikščioniui, Viešpats yra apsireiškęs. Branginkime mums apreikštą Kristaus paslaptį, kuri „ankstesnėms žmonių vaikų kartoms nebuvo paskelbta taip, kaip ji dabar Dvasios atskleista“ (Ef 3, 5). Skaitinyje iš Laiško efeziečiams tvirtinama – Dievo apsireiškimo pilnatvė yra Jėzus Kristus.

Dievas pirmasis žengė žingsnį mūsų link. Jis apsireiškė, kad mus link savęs patrauktų. Dabar mūsų eilė. Atsiliepkime kaip trys Evangelijos išminčiai ir nepagailėkime savo Viešpačiui dovanų, kurių vertingiausia yra meilė.

 

 

 


Kategorija Kalendorius


Grįžti atgal Paskelbta: 2022-01-05


© 2022 www.zarasuparapija.lt