Kodėl Marija?
Nuo pat pirmųjų Bažnyčios žingsnių mes regime šią moterį – Mariją iš Nazareto, kuri savo buvimu ir malda laukia pirmųjų Sekminių. Ją sutinkame II amžiaus apokrifų pasakojimuose, Jos galingo užtarimo šaukiasi persekiojami tikintieji.
Nuo Efezo susirinkimo (431 m.), kai paskelbiama, jog dera ir vertinga į Ją kreiptis vardu Theotokos (Dievo Gimdytoja), kyla pasaulinė Marijos revoliucija – pirmiausia Rytuose, bet neilgai trukus ir Vakaruose. Jos garbei statomos didingos bazilikos, kuriamos įmantrios homilijos bei maldos.
Didieji viduramžių teologijos grandai išgrynina tokias tikėjimo tiesas, kaip Nekaltasis Prasidėjimas bei Ėmimas į Dangų. Kartais Marijos šlovės spindesys toks ryškus, o garbė tokia didi, jog, rodos, Ji užstoja patį Dievą – Jos šaukiamasi kaip visų malonių tarpininkės ir Coredemtrix (teisingai lietuviškai skambėtų kaip „Atpirkėjo padėjėja“).
Modernioji mariologija stengiasi grįžti prie santūraus biblinio bei patristinio tono, kuris vengia superlatyvų, tačiau Mergelė Marija vis dar tebėra galingiausia pasaulio ir Bažnyčios Moteris.
Šios dienos iškilmė – Švč. Mergelės Marijos Nekaltasis Prasidėjimas – kurioje apmąstome išskirtinį Marijos vaidmenį Išganymo istorijos plane, yra tinkama proga klausti: ir vis dėlto, kodėl Marija? Kodėl Ji svarbi ar dar tebėra svarbi ? Ar būti kataliku lygu būti Marijos gerbėju?
Žinoma, būtų naivu tikėtis šiuo trumpu tekstu atsakyti į klausimą, kuriam reikėtų skirti bent keletą enciklopedijos tomų. Tačiau pamėginti galima. Trumpiausias atsakymas skambėtų maždaug taip: todėl, kad Jėzus. Visa, ko Bažnyčia moko apie Mariją, kyla ir veda į Jėzų. Be Jėzaus nei pati Marija, nei visi šventieji nėra svarbūs. Žodis tapo kūnu; Jis gimė iš Mergelės vardu Marija – šie svarbiausi apaštalinės Bažnyčios teiginiai nusako Marijos svarbą. Dievas tapo žmogumi per Mariją. Jis Ją pirmas pamilo, išsirinko ir padarė tinkamą sau Motina ir Mokine. Iš čia kyla visos Marijos šlovės, kaip pasakytų šventasis Alfonsas Liguoris.
Dievo Tautos požiūris į Mariją priklauso nuo jos žvilgsnio į Jėzų. Kai žvelgiame į Jėzaus dievystę, mes išvystame neperžengiamą bedugnę tarp Jo ir mūsų. Jis tikras Dievas iš tikro Dievo, Šviesa iš Šviesos. O mes – vargani kūriniai, mirtingi ir nusikaltę. Kas bendra tarp Jo ir mūsų, kaip į Jį kreiptis, kaip prisiartinti ? Ir štai čia pasirodo Marija, toji vienintelė, kuri tikrai patinka mūsų Viešpačiui, nes Ji yra Jo Padangtė, Joje sutilpo Tas, kurio nesutalpina dangų Dangūs – Ji tikrasis Kerubų Sostas. Tokiu būdu Marija tampa ta, už kurią didesnis tik Dievas. Iš čia plaukia mokymas apie Marijos tarpininkavimą bei privilegijas.
Jei žvelgiame į Jėzaus žmogystę, Jis tampa vienu iš mūsų, išskyrus nuodėmę. Jis tas, kuriam pažįstamas žmogiškosios egzistencijos trapumas ir skurdumas. Jis yra mūsų Draugas (kaip dabar įprasta sakyti). Tačiau ar man reikia draugauti su draugo mama? Žinoma, jei myliu savo draugą, tuomet trokštu kuo geriau jį pažinti. O kas geriausiai pažįsta draugą, jei ne jo mama?
Taip Marija atsiskleidžia kaip geriausia Jėzaus mokinė, nes Ji pirmoji perėjo Jėzaus mokyklą. Joks žmogus Šventajame Rašte neturėjo tokios malonės beveik trisdešimt metų gyventi Įsikūnijusio Dievo artumoje.
Turbūt Bažnyčioje visada gyvuos skirtingi požiūriai į Mariją – nuo jausmingo susižavėjimo iki paslėpto ignoravimo. Nuo ad Iesum per Mariam (pas Jėzų per Mariją) iki kas Ji per viena?
Galiausiai į svarstomą klausimą kiekvienas turime atsakyti asmeniškai – nes tikėjime, kaip ir draugystėje, svarbu, kad susitiktų širdys.
Kategorija Straipsniai
