Katecheto tarnystė Bažnyčioje yra labai sena, sakoma laiško pradžioje. Apie specifinę tikėjimo mokytojų tarnystę kalbama jau Naujajame Testamente. Apaštalas šv. Paulius rašo Korinto bendruomenei: „Dievas kai kuriuos paskyrė Bažnyčioje – pirmiausia, apaštalais, antra – pranašais, trečia – mokytojais…“ (1 Kor 12, 28).

Nuo pat pradžių krikščionių bendruomenėje buvo daug įvairių tarnysčių, suteikiamų vyrams ir moterims, kurie, paklusdami Šventosios Dvasios veikimui, savo gyvenimą paskyrė Bažnyčios plėtrai. Pakrikštytiesiems suteikiamos Šventosios Dvasios dovanos įgavo daugybę išraiškų, kurios tapo konkrečiu tiesioginiu tarnavimu krikščionių bendruomenei. Kaip liudija šv. Paulius, „esama skirtingų malonės dovanų, tačiau ta pati Dvasia. Esama skirtingų tarnysčių, tačiau tas pats Viešpats. Ir esama skirtingų darbų, tačiau tas pats Dievas, kuris visa veikia visur kur. Kiekvienam suteikiama Dvasios apraiška bendram labui“ (1 Kor 12, 4–8). Naujojo Testamento charizminėje tradicijoje matome, kad kai kuriems pakrikštytiesiems būdavo suteikiamos tarnystės, glaudžiai susietos su apaštalų ir evangelistų vykdyta mokymo misija.

Popiežius rašo, kad ir visa dviejų tūkstančių metų Evangelijos skelbimo pasaulyje istorija aiškiai rodo, kokia svarbi buvo katechetų misija. Negalime užmiršti nesuskaičiuojamos gausybės pasauliečių, kurie kaip katechetai tiesiogiai dalyvavo Evangelijos skelbimo darbe. Šie vyrai ir moterys, kurių veikimą įkvėpė gilus tikėjimas, savo gyvenimo pavyzdžiu liudijo šventumą, o neretai ir paaukojo savo gyvybę. Popiežius pastebi, kad neretais atvejais vietinės bažnytinės bendruomenės pradėjo formuotis būtent uoliųjų katechetų dėka. Taip pat ir mūsų dienomis daug uolių ir atkaklių katechetų vadovauja bendruomenių gyvenimui, atlieka nepamainomą tikėjimo perdavimo ir gilinimo misiją. Daugybę katechetų Bažnyčia paskelbė palaimintaisiais ir šventaisiais, daug jų savo liudijimu nusipelnė kankinių vainiko.

Toliau savo dokumente popiežius Pranciškus rašo apie per pastaruosius kelis Bažnyčios istorijos dešimtmečius išaugusį ir labiau pripažįstamą tikinčiųjų pasauliečių vaidmenį. Ypač po Vatikano II Susirinkimo pradėta labai vertinti ir skatinti pasauliečių dalyvavimą evangelizavimo misijoje. Katechezės atnaujinimo ir didesnio pasauliečių įtraukimo klausimą taip pat kėlė pastarojo metų popiežių mokymo dokumentai, Vyskupų sinodai, vyskupų konferencijos ir vietinėms Bažnyčioms vadovaujantys vyskupai. Nieko neatimant iš vyskupo pašaukimo, nes vyskupas yra pirmasis katechetas savo vyskupijoje, kartu su kunigija atsakingas už sielovadą, taip pat nė kiek nesumažinant ypatingos tėvų atsakomybės už savo vaikų krikščioniškąjį ugdymą, būtina pripažinti ir vaidmenį tų pasauliečių, kurie Krikšto sakramento galia vykdo katechetų tarnystę.

„Todėl, apsvarstęs visus aspektus, remdamasis apaštališkąja galia, steigiu pasauliečių katechetų tarnystę“, – rašo Pranciškus bei informuoja, kad artimiausiu metu Dievo kulto ir sakramentų tvarkos kongregacija sukurs ir paskelbs pasauliečio katecheto tarnystės suteikimo apeigas. Popiežius taip pat prašo vyskupų konferencijų paskelbti norminius kriterijus, pagal kuriuos būtų parenkami kandidatai šiai tarnystei, ir sukurti jų rengimo programas.

 

(JM / Vatican News)