Kraunasi...

Dievo vardu

Jau šviečiančios raketos užgeso, šūvių aidai nutilo. Žmonės triukšmingai pasveikino Naujuosius metus. Ką jie mums atneš? Daugybė gražių linkėjimų lydi mus kasdienybės kelyje į dar būsimus mėnesius, ir galime tikėtis, kad jie išsipildys, nes priklausys, kiek mes atsiversime Dievo meilei ir gailestingumui. Tačiau žinome, jog niekas neapsaugos mūsų nuo rūpesčių, o sunkumai vers braidyti po kasdienybę.

Ką atneš Naujieji metai? Ar mūsų lūkesčiai išsipildys? Žinome žmogaus ribotumą – apviltos viltys, skausminga draugystės patirtis ir tik vienas Dievas yra tikroji pagalba, Kuris teikia palaimą, tik Jis vienas gali užpildyti gyvenimą, ko pats žmogus negali nei sukurti, nei iš kitų gauti. Mozės ir Aaraono buvo pareikalauta izraelitus palaiminti, tačiau tikrasis palaiminimo Teikėjas yra Pats Dievas. Tai randame ir Patarlių knygoje: „Dievo palaima daro turtingu, savosios pastangos nedaro nieko“ (Pat 10,22).

Ką reiškia „Dievas laimina“? Žinome daug palaiminimų: palaiminimą šv. Mišių pabaigoje, Santuokos ir Motinos palaiminimą, švęsto vandens, lauko vaisių, liturginių indų, namų ir automobilių bei kitų daiktų. Jokia žemiškoji gyvenimo sritis nėra užmiršta. Šiandien kai kurios tų formulių jau panaikintos. Ar mes šiandien geriau suprantame, ką iš tikrųjų tokie palaiminimai reiškia? Dievas atkreipia palaiminimu Savo Veidą į žmogų ir leidžia Savo Veidui į jį šviesti. Tai reiškia, kad Dievas žmogų myli. Šis sakinys yra daugiau nei paprastas tvirtinimas, nes nusako esminę Dievo ypatybę: Jo maloningą atsigręžimą į žmogų. Mes dėkojame už malones ir išganymą ne palaiminimų formulei, o tik asmeniškam Dievo kreipimuisi. Palaiminimu Dievas žvelgia į žmogų, kupinas geranoriškumo ir meilės, Kuris kaip Tėvas pasilenkia prie Savo vaiko. Kad ir kas atsitiktų skausmingo ar džiugaus, nesame vieni, Dievas yra dėl mūsų čia, kaip „Dievas su mumis“. Jo akivaizda ir artumas, Jo vadovavimas ir globa reiškia ramybę, saugumą, laisvę nuo baimės, džiaugsmą skausme.

Dievas laukia mūsų atsako. Jo palaiminimas galioja tautai, kurią išsirinko, o per Jėzų Kristų ir visai Bažnyčiai. Ramybė ir išganymas yra dieviškojo palaiminimo dovana. Tai gali veikti tik tada, kai mes patys pradedame dovanoti ir priimti pasitikėjimą. Ramybei reikia pasiruošimo klausyti ir kalbėtis, nešti ir pernešti, pašaukti būti dieviškojo palaiminimo nešėjais mūsų žmonėms – mūsų pagalba, mūsų meile, mūsų broliškumu. Ką esame gavę, negalime tik sau pasilikti. Juo labiau mes Dievo palaiminimą nešime tolyn, tuo daugiau Jo išganymas bei ramybė veiks tarp mūsų visos žmonijos gerovei. Naujuosius metus mes pasiruošę sutikti gražiais linkėjimais ir pasiryžimais. Sėkmė priklauso nuo Dievo palaimos.

Vieno laikraščio karikatūroje įprasminta mintis, kad pasaulis yra kaip lėlių teatras: sovietinis partijos lyderis ir Amerikos prezidentas turi rankose siūlus. Nuo tų valdžios šefų Rytų ir Vakarų pasaulis priklauso kaip bejėgės lėlės. Juokaudami didieji galiūnai traukia siūlus. Toks politinis bei asmeninis gyvenimas iš tiesų panašus į lėlių teatrą. Šis modelis pasireiškia iki žemiausių gyvenimo fazių. Mūsų gyvenimas priklausomas – ką didieji nutaria, vidurinieji išveda. Tai turės įtakos ir mums, sutikus Naujuosius metus.

Bet ir aš trauksiu siūlus. Stengsiuos traukti sveikatos, lūkesčių, savo planų siūlus. Taip pat trauksiu ir tuos siūlus, nuo kurių priklauso kiti. Trauksiu siūlus, kuriuos turiu savo rankose, kai einu į darbą ar į mokyklą, kai sprendžiu klausimą dėl savo pasirinkimo ar sprendimo darbe, ar šeimoje. Kiti nuo manęs priklauso. Kokius siūlus aš laikau rankose, eidamas sutikti Naujuosius metus?

Pasaulis atrodo kaip lėlių teatras, metų pradžioje jis labai džiugina. Deja, dažnai tenka nusivilti. Jėgos politikai lieka jėgos politikais, egoistai lieka egoistais. Žmogus visada patiklus. Tikėjosi ir piemenys, žvejai bei muitininkai, žmonės Palestinos kaimuose, kai jėgos siūlus dar laikė Romos ir Erodo dvaras, kai romėnų ciesoriai buvo vadinami „viešpačiais“ ir „dievaičiais“.

Tačiau staiga viskas pasikeitė: Betliejuje svarbiausią vaidmenį perėmė piemenys, vėliau – žvejai, vargšai ir beturčiai. Įsivyravo nauja tvarka. Didiesiems atiteko šalutiniai vaidmenys. Jėgos siūlai buvo atimti iš jų rankų. Naujasis Žmogus, Kuris užbaigė senąjį žaidimą, pats yra kilęs iš beturčių. Jis turi žydišką vardą „Jėzus“.

Kas pasikeitė? Jėzus iš Nazareto skelbia Dievą, Kurio vardas yra MEILĖ. Jo gyvenime pasirodė matomas Gailestingojo Dievo Veidas, Kuris viešpatauja tarnaudamas. Jėgos siūlais galingieji susipainioja. Pasaulio Viešpats netraukia anonimiškai likimo siūlų, o įpina į Nazareto Jėzaus gyvenimą gailestingumo bei meilės siūlų. Gelbėtojas ateina kaip bejėgis Vaikelis į pasaulį. Jis nebijo prisiliesti prie nusidėjėlių. Mesijas mazgoja Savo mokinių kojas. Viešpats miršta vergo mirtimi.

Dievas nenori Jėzuje būti siūlų traukėju, o užmegzti meilės siūlus mums ir tarp mūsų. Jis nori per meilę tapti žmonių Tarnu ir taip užbaigti jėgos žaidimą. Todėl Jis Nazareto Jėzuje ir tapo bejėgiu Vaikeliu.

Jėgos siūlai bus traukomi ir kitais metais, nors senasis žaidimas nuo Jėzaus gimimo yra liovęsis. Vis atsiras aklų, kurie nepažins Nauja. Mes turime galimybę traukyti ne siūlus, o tarnauti vieni kitiems per atlaidumo, išsižadėjimo, vilties, maldos siūlus.

Privalome Naujaisiais metais siekių, įtakos, priklausomumo siūlus perverti per adatos skylutę, kuri turi „Jėzaus“ vardą. Jėzus reiškia – Dievas yra išganymas.

Kad įvertum siūlą į adatą, reikia gerų akių ir ramios rankos. Piemenys, Marija ir Juozapas, Išminčiai turėjo geras pasitikėjimo akis, kad pažintų, jog Dievas šiame Kūdikyje naujai atrišo gelbstinčius išganymo siūlus. Nusidėjėliai, muitininkai, žvejai ir paprasti žmonės patikėjo save Jėzaus rankoms. Mūsų rankos neturi sudrebėti, kai savo gyvenimo siūlą trauksim per adatos skylutę, vardu Jėzus.

Pasaulis yra lėlių teatro, kur pasaulio galingieji savo siūlus traukia, nuo Dievo tapimo Vaikeliu, karikatūra. Kas savo gyvenimą nuo Naujųjų metų teisingai įpins, privalo tikėtis, kad Dievo meilės tinklas su Jėzaus vardu mus neš. Jis gali jėgos siūlus atrišti, o pririšti gailestingumo ir meilės siūlus. Nors galimybės santykiai ant pasaulio scenos ir baugintų, nepaisant to, šiandien galime su piemenimis, Marija, Juozapu ir visais tikinčiaisiais garbinti Dievą ir dėkoti, kad Jis Naujųjų metų siūlus su meile Savo rankose laikytų.

Jėzau, suteik kasdien mums Savo palaiminimą, kad galėtume tai atlikti, kokiai misijai esame siųsti. Gyvenimas ne tik moko, bet, kaip byloja senolių išmintis, ir šokdina.

 

 

Kun. Vitas Kaknevičius

 

 


Kategorija Straipsniai


Grįžti atgal Paskelbta: 2018-01-01

Mėnesio populiariausi straipsniai



© 2024 www.zarasuparapija.lt