Šią dieną Katalikų Bažnyčia švenčia šv. Petro Sosto šventę, pagerbdama ir paminėdama pirmąjį popiežių ir visus jo įpėdinius. Popiežius (iš lot. papa – „tėvas“, lenk. „papiež“) – Romos vyskupas, apaštalo šv. Petro įpėdinis, Kristaus vietininkas šioje žemėje, turįs pirmenybę (primatą) prieš kitus vyskupus ir valdžią visiems ir kiekvienam krikščioniui tikėjimo ir moralės srityse. Popiežiui primatas priklauso autoriteto teise, kurią iš paties Kristaus gavo šv. Petras. Katalikų Bažnyčia šv. Petro pirmenybę sieja su popiežiaus primatu kaip vieną ir tą patį teisinį autoritetą, Kristaus paliktą šioje žemėje. „Ir aš tau sakau: tu esi Petras – Uola; ant tos uolos aš pastatysiu savo Bažnyčią, ir pragaro vartai jos nenugalės. Tau duosiu dangaus karalystės raktus; ką tu suriši žemėje, bus surišta ir danguje, ir ką atriši žemėje, bus atrišta ir danguje“ (Mt 16, 18-19). Kristaus žodžius: „Bet aš meldžiuosi už tave, kad tavasis tikėjimas nesusvyruotų. O tu sugrįžęs stiprink brolius!“ (Lk 22, 32) ir 3 kartus duotą įsakymą: „Ganyk mano avinėlius!“ (Jn 21, 15-14) Katalikų Bažnyčia taiko lygia teise ir šv. Petro įpėdiniui – popiežiui. Šv. Petro primatą iki XII a. pripažino Rytų krikščionys, bet paskui jie pradėjo tai neigti. Nuo XV a. jį neigia ir protestantai.

1870 m. Vatikano I Visuotiniame Susirinkime buvo nutarta, kad popiežius yra neklystantis, kai jis kalba „iš katedros“ (ex catedra). Popiežiaus neklaidingumą Katalikų Bažnyčia išpažįsta, kai jis kalba: 1) kaip vyriausias Ganytojas ir visų tikinčiųjų mokytojas; 2) šv. Petro autoritetą aukščiausiame laipsnyje vykdydamas; 3) skelbdamas visai Kristaus Bažnyčiai mokslą tikėjimo ir doros reikaluose; 4) įpareigodamas visus tikinčiuosius skelbiamą tikėjimo tiesą (dogmą) pripažinti. Popiežiaus neklaidingumas yra ne jo asmeninio gyvenimo, bet visos Katalikų Bažnyčios privilegija. Bažnyčia yra gyva šv. Dvasios veikimu ir Bažnyčiai reikalingas neklaidingumas, kad jis išsaugotų pagal Kristaus pažadą (Mt 16; Lk 22) tikėjimo palikimą iki pasaulio pabaigos. O popiežius yra vyriausias tos Bažnyčios mokytojas ir ganytojas. Popiežiaus autoritetas yra dieviškos kilmės ir visai nepriklausomas nuo civilinio autoriteto bei valdžios. Popiežius yra Katalikų Bažnyčios vienybės ir ryšio toks centras, kad būti vienybėje su Šv. Sostu reiškia būti tikroje Kristaus Bažnyčioje, apie kurią Jis yra sakęs, kad „bus viena avidė ir vienas ganytojas“ (Jn 10, 16).

Pati pontifikatų istorija įvairi, permaininga. Po to, kai 44 m. šv. Petras įsikūrė Romoje, jo įpėdiniai daug kartų buvo tremiami iš šio miesto ir vėl čia sugrįždavo. Visi pirmųjų amžių popiežiai buvo nukankinti. Šv. Petro Sostą taikėsi užimti ir 37 apsišaukę ar neteisėtai išrinkti antipopiežiai. 79 popiežiai paskelbti šventaisiais, 8 – palaimintaisiais. Kai kurie Šventieji Tėvai popiežiavo keletą dešimtmečių, kiti – vos keletą dienų, tačiau visi jie šią dieną susilaukia pagarbos, deramos visos Bažnyčios Ganytojams.

 

 

„Šventųjų gyvenimai“