Tėvas Stanislovas. Grožio konkursas


a- A+

Dieviškoji išmintis tik trejus metus tiesiogiai skleidė žmonėms šviesą. Ją surašė keturi evangelistai. Tai ne keturios knygos. Tai keturi sąsiuvinio storio užrašai. Tačiau jau du tūkstančiai metų šia šviesa iš tų keturių sąsiuvinių stiprinamės, guodžiamės, mokomės. Iš tų puslapių tarytum kokiame albume galime pamatyti ir Jį patį.

Viename Evangelijos puslapyje užrašytas Jo susižavėjimas grožiu.

Našlė, turbūt jauna, turbūt graži, su vaikučiu ant rankų, priėjo prie aukų skrynios. Jo dieviškos akys stebėjo ją. Matė Jis ne tik ją, bet ir monetos, kurią ji paaukojo, nominalą. Tai buvo du skatikai – visa, ką ji turėjo…

Pasaulio grožį Dievas kūrė labai labai įvairų: kūno, spalvų, formų, žvilgsnių, žingsnių, judesių… Visi tie grožiai gali kelti širdis aukštyn, bet gali ir nuliūdinti ar apakinti, jei jie tušti, betiksliai.

Jėzus matė išorinį grožį, bet dar ryškiau – vidinį. Našlės pasiaukojimas Jį sužavėjo. Tai turbūt visų pasaulio grožio konkursų nugalėtoja.

Grožis – tai atgaiva. Ypač vidinis, sielos grožis. Jis gaivina labiausiai. <…>

Jėzus mums patarė gaivinti save žvelgiant į pačius mažiausiuosius, į pačius paprasčiausius. Kokie jie gražūs!

 

Iš knygos: „Apie meilę ir tarnystę“

Margi raštai, 1997

 


Grįžti atgal Paskelbta: 2017-09-11


Visos teisės saugomos © 2017 www.zarasuparapija.lt