Švč. Mergelės Marijos Rožinis


a- A+

Kas yra Rožinis? 

Pirmiausiai tai nepaprasta malda, rožių vainikas Marijai, kuriame telpa viskas – rūpesčiai, džiaugsmai, viltys. Marija yra galinga mūsų užtarėja, todėl Rožinio malda yra tarsi dieviškosios meilės ginklas prieš nuodėmę, blogį ir netvarką. Maldos, kalbamos prieš Rožinį ar jo dalį (jei kalbama tik viena dalis): „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ (tris kartus), „Garbė Dievui“.  

I dalis. DŽIAUGSMO SLĖPINIAI (pirmadienį ir šeštadienį)  

Pirmasis slėpinys. APREIŠKIMAS (Angelas apreiškia Marijai Dievo Sūnaus įsikūnijimą)

Po kiekvieno slėpinio kalbėti: „Tėve mūsų“, „Sveika, Marija“ (10 kartų), „Garbė Dievui“ .

Antrasis slėpinys. APLANKYMAS (Marija lanko šv. Elzbietą)

Trečiasis slėpinys. GIMIMAS (Gimsta pasaulio Atpirkėjas)

Ketvirtasis slėpinys. PAAUKOJIMAS (Išganytojas aukojamas šventykloje)

Penktasis slėpinys. ATRADIMAS ŠVENTYKLOJE (Viešpats Jėzus randamas šventykloje)  

 

II dalis. ŠVIESOS SLĖPINIAI (ketvirtadienį)  

Pirmasis slėpinys. KRIKŠTAS JORDANE

Antrasis slėpinys. APSIREIŠKIMAS KANOS VESTUVĖSE

Trečiasis slėpinys. DIEVO KARALYSTĖS SKELBIMAS RAGINANT ATSIVERSTI

Ketvirtasis slėpinys. ATSIMAINYMAS

Penktasis slėpinys. EUCHARISTIJOS ĮSTEIGIMAS  

 

III dalis. KANČIOS SLĖPINIAI (antradienį ir penktadienį)  

Pirmasis slėpinys. MALDA ALYVŲ SODE (Viešpats Jėzus meldžiasi Alyvų daržely)

Antrasis slėpinys. NUPLAKIMAS (Viešpats Jėzus nuplakamas)

Trečiasis slėpinys. VAINIKAVIMAS ERŠKĖČIAIS (Viešpats Jėzus vainikuojamas erškėčiais)

Ketvirtasis slėpinys. KRYŽIAUS NEŠIMAS (Viešpats Jėzus neša kryžių)

Penktasis slėpinys. NUKRYŽIAVIMAS (Viešpats Jėzus nukryžiuotas miršta)  

 

IV dalis. GARBĖS SLĖPINIAI (trečiadienį ir sekmadienį)  

Pirmasis slėpinys. PRISIKĖLIMAS (Viešpats Jėzus prisikelia iš numirusių)

Antrasis slėpinys. ŽENGIMAS Į DANGŲ (Viešpats Jėzus žengia į dangų)

Trečiasis slėpinys. ŠVENTOSIOS DVASIOS ATSIUNTIMAS (Į žemę atsiunčiama Šventoji Dvasia)

Ketvirtasis slėpinys. MARIJOS PAĖMIMAS Į DANGŲ (Švč. Dievo Motina paimama į dangų)

Penktasis slėpinys. MARIJOS VAINIKAVIMAS (Švč. Dievo Motina danguje vainikuojama)

 

 

 

Malda į šv. Rožinio Karalienę  

Brangioji Motina, vainikuoju tave savo apmąstymų apie tavo šventą gyvenimą vainiku: balta rožė – tavo tyrumo, geltona rožė – tavo džiaugsmo, purpurinė rožė – tavo karaliavimo, žydra rožė – tavo sielvarto, raudona rožė – tavo kančios atminimui. Šiuo ypatingu „rožynu“ skatink mane gerbti gyvąjį tavo atminimą, sekti tavo pavyzdžiu ir tavo dvasia, kad mano, kaip ir tavo, gyvenime viešpatautų dorybė ir džiaugsmo pilnatvė. Amen.  

 

 

 

  1. ROŽINIO STRUKTŪRA  

Pradžia (plg. Rosarium Virginis Mariae, 37)

Pradžioje persižegnojamą, pabučiuojamas kryželis. Rožinis pradedamas 70 psalmės kreipiniu: „Dieve, ateik manęs gelbėti! Viešpatie, skubėk man padėti!“, tarsi skatinant nuolankiai besimeldžiantį asmenį įsisąmoninti sa­vo vargingumą; arba kalbant „Tikiu į Dievą Tėvą“, tikėjimo išpažinimą tarsi padarant pradedamos kontempliacijos kelio pradiniu tašku. Tokios ir kitos formos vienodai teisėtos, jei jos gerai nuteikia dvasią kontempliacijai. Tuomet, paėmus pirmąjį karolėlį, sukalbama „Tėve mūsų“, toliau prie trijų karolėlių – po vieną „Sveika, Marija“, po jų – „Garbė Dievui“. Jeigu iš karto kalbamos visos keturios dalys, tai prieš antrąją, trečiąją ir ketvirtąją dalį įžanga nebekartojama. Jei kalbama atskirai kuri viena dalis, įžanga imama prieš ją. Po įžangos įvardijama ar bent prisimenama Rožinio dalis ir pirmoji jos paslaptis.

 

Slėpinio paskelbimas (Rosarium Virginis Mariae, 29)

Slėpinio paskelbimas ir galbūt net galėjimas kartu stebėti jį vaizduojantį paveikslą – tai tarsi dėmesį patraukiantis scenos atidengimas. Žodžiai veda vaizdą ir dvasią prie konkretaus epizodo arba Kristaus gyvenimo momento. Bažnyčioje išsiplėtojusiame dvasingume – ar tai būtų ikonų gar­binimas, įvairios pamaldos su pojūčius veikiančiais elementais, ar šv. Ig­noto Lojolos „Dvasinėse pratybose“ pasiūlytas metodas-orientuojamasi į vizualinį elementą ir vaizduotę (compositio loci), kaip labai padedančią sutelkti dvasią į slėpinį. Iš tiesų tai tam tikra metodologija, atitinkanti pačią Įsikūnijimo logiką – Jėzuje Dievas panoro prisiimti žmogiškus bruožus. Būtent per jo fizinę tikrovę mes vedami į sąlytį su jo dieviškuoju slėpiniu. Šiuos reikalavimus atitinka įvairių Rožinio slėpinių skelbimas. Aišku, tai neatstoja Evangelijos ir net neatspindi visų jos puslapių.

 

Dievo žodžio klausymasis (Rosarium Virginis Mariae, 30)

Norint suteikti meditacijai biblinį pagrindą ir didesnę gelmę, naudinga po slėpinio paskelbimo perskaityti atitinkamą Šventojo Rašto ištrauką, pri­klausomai nuo aplinkybių, ilgesnę arba trumpesnę. Kiti žodžiai iš tikrųjų niekuomet nebūna tokie veiksmingi kaip įkvėptasis žodis. Jo reikia klausy­tis su įsitikinimu, kad tai Dievo žodis, skelbiamas šiandien ir „man“. Taip išklausytas, Rožinyje jis įeina į kartojimo metodologiją ir neskatina nuobodulio, kurį galėtų sukelti paprastas gerai žinomos informacijos primi­nimas. Reikia ne ieškoti atmintyje informacijos, o leisti „ kalbėti“ Dievui. Tam tikromis iškilmingomis bendruomenės progomis šį žodį galima papil­dyti trumpu komentaru.

 

Tyla (Rosarium Virginis Mariae, 31)

Klausymasis ir meditavimas semiasi peno iš tylos. Paskelbus slėpinį ir perskaičius Dievo žodį, dera ilgesnį laiką patylėti ir įsigilinti į medituojamą slėpinį, prieš pradedant balsiai melstis. Tylos atradimas iš naujo – viena iš kontempliacijos ir meditacijos praktikos paslapčių. Visuomenėje, smarkiai paženklintoje technologijos ir žiniasklaidos, vis sunkiau rasti vietos tylai. Kaip liturgijoje rekomenduotini tylos momentai, taip ir kalbant Rožinį, iš­klausius Dievo žodį, dera padaryti trumpą pauzę, mintimis įsigilinus į kon­kretų slėpinį.

 

„Tėve mūsų“ (Rosarium Virginis Mariae, 32)  

Po Dievo žodžio klausymosi ir susitelkimo į slėpinį visiškai natūralu dva­siškai kilti Tėvo link. Visuose savo slėpiniuose Jėzus visada veda mus pas Tėvą, į kurį nuolat kreipiasi, nes ilsisi jo „prieglobstyje“ Ųn 1,18). Jis nori mus suartinti su Tėvu, idant mes galėtume, kaip ir jis, tarti ,Aba, Tėve!“ (Rom 8, 15; Gal 4, 6). Būtent Tėvo atžvilgiu jis daro mus savo broliais ir vienas kito broliais, suteikdamas mums Dvasios, kuri kartu yra jo Dvasia ir Tėvo Dvasia. „Tėve mūsų“, praktiškai grindžianti kristologinę bei marijiškąją meditaciją ir besiplėtojanti kartojant „Sveika, Marija“, net vienatvėje atliktą slėpinio meditaciją paverčia bažnytine patirtimi.

 

Dešimt „Sveika, Marija“ (Rosarium Virginis Mariae, 33)

Šis elementas Rožinyje užima daugiausiai vietos ir kartu paverčia jį marijiš­kąja malda tikra šio žodžio prasme. Tačiau būtent gerai supratus „Sveika, Marija“, aiškiai matyti, kad marijiškas pobūdis ne tik neprieštarauja kristo- loginiam pobūdžiui, bet priešingai – jį pabrėžia ir paryškina. Iš tikrųjų „Sveika, Marija“ pirma dalis, sudaryta iš angelo Gabrieliaus ir šv. Elzbietos žodžių Marijai, yra Nazareto Mergelėje išsipildančio slėpinio adoracijos kontemplia­cija. Šie žodžiai išreiškia, taip sakant, dangaus ir žemės susižavėjimą ir tam tikra prasme atskleidžia Dievo pasigėrėjimą, stebint savo šedevrą – Sūnaus įsikūnijimą Marijos mergeliškose įsčiose, pratęsiantį Pradžios knygos džiaugs­mingą žvilgsnį (plg. Pr 1,31), pirminį „pathos“, su kuriuo Dievas kūrimo aušroje žiūrėjo į savo rankų darbą“. Rožinyje „Sveika, Marija“ pasikarto­jantis pobūdis padaro mus Dievo susižavėjimo dalyviais: džiaugsmas, nuste­bimas, didžiausio istorijos stebuklo pripažinimas. Taip išsipildo Marijos pra­našystė: „Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos“ (Lk 1,48). „Sveika, Marija“ svorio centras, tarsi lankstas tarp pirmos ir antros dalies, yra vardas Jėzus. Kartais, kalbant pernelyg skubiai, šis svorio centras dingsta, o kartu dingsta ir ryšys su kontempliuojamu Kristaus slėpiniu. Būtent Jėzaus vardo ir jo slėpinio akcentavimu pasižymi reikšmingas ir vaisingas Rožinio kalbėjimas.

 

„Garbė Dievui“ (Rosarium Viiginis Mariae, 34)  

Trejybinė doksologija – krikščioniškosios kontempliacijos tikslas. Kristus iš tikrųjų yra kelias. Dvasioje vedantis pas Tėvą. Leidęsi tolyn šiuo keliu, mes atsiduriame nuolatinėje akistatoje su trimis dieviškaisiais Asmenimis, kuriuos dera šlovinti, garbinti ir jiems dėkoti. Svarbu, kad „Garbė Dievui“, kontempliacijos viršūnė, Rožinyje būtų gerai išryškinta. Kalbant viešai, ją galimą giedoti, siekiant deramai išryškinti šią perspektyvą, struktūruojančią ir charakterizuojančią kiekvieną krikščioniškąją maldą. 1 Jonas Paulius II. Laiškas dailininkams (1999 04 04), 1: AAS 91 (1999), 1155.

 

Trumpa baigiamoji malda (Rosarium Virginis Mariae, 35)

Dabartinėje Rožinio praktikoje po trejybinės doksologijos eina trumpa mal­da, įvairuojanti pagal aplinkybes. Nenuvertinant tokių kreipinių, derėtų pa­žymėti, kad slėpinių kontempliacija būtų vaisingesnė, pasistengus kiekvie­ną slėpinį užbaigti malda, prašant to slėpinio meditacijai specifiškų vaisių. Šitaip būtų galima vaisingiau atskleisti Rožinio ryšį su krikščioniškuoju gy­venimu. Taip įtaigoja graži liturginė malda, raginanti mus prašyti sugebėji­mo per Rožinio slėpinių meditavimą „sekti tuo, kas juose slypi, ir gauti tai, ką jie žada“. Tokia malda, kaip ir dabar, pagrįstai gali būti įvairi. Šitaip Rožinis įgyja įvairioms dvasinės tradicijoms ir įvairioms krikščionių bendruomenėms la­biau pritaikytą raišką.

 

Pabaiga (plg. Rosarium Virginis Mariae, 37)

Rožinio kalbėjimas užbaigiamas malda popiežiaus intencija, idant besimel­džiančiojo žvilgsnis būtų nukreiptas į platesnius Bažnyčios poreikių hori­zontus. Baigus Rožinį, galima pašlovinti Mergelę Mariją malda Salve, Re­gina, Švč. M. Marijos litanija, arba kita malda, pvz., spalio mėnesį – mal­da į šv. Juozapą.

 

 

2. IŠDĖSTYMAS LAIKE (plg. Rosarium Virginis Mariae, 38)  

Pagal naują popiežiaus Jono Pauliaus II siūlomą praktiką pirmadienis ir šeštadienis skiriami „džiaugsmo slėpiniams“, ketvirtadienis – „šviesos slėpiniams“, antradienis ir penktadienis – „skausmo slėpiniams“, tre­čiadienis ir sekmadienis – „garbės slėpiniams“. Tačiau šis nurodymas neapriboja tam tikros laisvės asmenims ir bendruo­menėms medituoti pagal dvasinius ir pastoracinius poreikius, ypač atsi­žvelgiant liturginių dienų bei švenčių pobūdį.

 

3. ATLAIDAI (plg. Enchiridion indulgentiarum 1999, eone. 17, § 1, l°-2°)

Siekdama paskatinti Rožinio bažnytinį atvirumą, Bažnyčia praturtino jį at­laidais tiems, kurie jį kalba su reikiama nuostata. Suteikiami visuotiniai atlaidai tikinčiajam, kuris bažnyčioje, viešoje koplyčioje, šeimoje, vienuoli­jos bendruomenėje, maldingoje draugijoje ar daugeliui taip susirinkus ko­kiam nors maldingam tikslui pamaldžiai kalba Rožinį. Visuotiniai atlaidai gaunami ir tuo atveju, kai Rožinį kalba Popiežius, o tikintysis arba pats pamaldžiai dalyvauja, arba per televiziją ar radiją pamaldžiai seka. Kitais atvejais pelnomi daliniai atlaidai. Norint pelnyti visuotinius atlaidus už Roži­nio sukalbėjimą, nustatytos šios sąlygos: 1) užtenka atkalbėti tik trečiąją Rožinio dalį, tačiau reikia kalbėti iš eilės visas penkias paslaptis; 2) lūpų malda turi būti sujungta su paslapčių pamaldžiu apmąstymu; 3) viešai kal­bant Rožinį, paslaptys paskelbiamos pagal vietos papročius; privačiai gi kalbant reikia, kad tikintysis lūpų maldą jungtų su paslapčių apmąstymu.

 Missale Romanum 1960, In festo B. M. Virginis a Rosario: concede, quaesumus, ui haec mysteria sacralissimo beatae Mariae Virginis Rosario recolentes, et imitemur quod continent, et quodpromittunt assequamur“.

 


Grįžti atgal Paskelbta: 2017-09-30


Visos teisės saugomos © 2017 www.zarasuparapija.lt