Marijos litanija papildyta naujais kreipiniais

Šį šeštadienį, Bažnyčios liturgijoje minint Nekaltąją Švč. Mergelės Marijos Širdį, Vatikane buvo paskelbtas Kulto ir sakramentų kongregacijos laiškas visiems vyskupų konferencijų pirmininkams, kuriuo nurodoma trimis naujomis invokacijomis papildyti Švč. M. Marijos (vadinamąją Loreto) litaniją. Trys naujos invokacijos: „Mater misericordiae” („Gailestingumo Motina“), „Mater spei“ („Vilties Motina“) ir „Solacium migrantium“ („Migrantų paguoda“). Invokaciją „Motina Gailestingumo, melski už mus“ nurodoma įterpti po invokacijos „Motina Bažnyčios“, „Motina Vilties“ – po „Motina Dievo malonės“, „Migrantų paguoda“ – po „Nusidėjėlių gynėja“. Kai kurių šalių, tarp jų skaityti toliau…

Paskelbta: 2020-06-20

Birželio 20 d. minima Nekaltoji Švč. Mergelės Marijos Širdis

    Nekaltoji Švč. Mergelės Marijos Širdis paminima trečiąjį šeštadienį po Sekminių. Gerbdami Nekaltąją Marijos Širdį, pagerbiame jos asmenį. Šio kulto pradininkas yra šv. Jonas Eudas (m. 1680). 1753 m. popiežius Benediktas XIV įkūrė Romoje Marijos Širdies broliją. Popiežius Pijus IV  1799 m. leido kai kur šią šventę minėti, bet nepaskyrė specialių mišių maldų. 1836 m. Paryžiuje susibūrė Nekalčiausios Marijos Širdies arkibrolija. 1855 m. popiežius PIjus IX praplėtė šį minėjimą visai Bažnyčiai. 1917 m. Fatimoje, Portugalijoje, apsireiškusi Mergelė Marija pasakė, skaityti toliau…

Paskelbta: 2020-06-19

Švč. JĖZAUS ŠIRDIES iškilmė

  Trečiąjį penktadienį po Sekminių, minima Švč. Jėzaus Širdies šventė, o kartu minima ir Pasaulinė maldų už kunigų šventėjimą diena. Pamaldumas Švenčiausiajai Širdžiai – ypatinga pamaldumo Jėzui forma Švenčiausiosios Širdies pamaldumas – tai pamaldumas garbingajai JĖZAUS KRISTAUS ŠIRDŽIAI, kuri atspindi ir primena Jėzaus meilę mums, Jo jautrumą ir gerumą. Galime sakyti ir taip – tai pamaldumas JĖZAUS KRISTAUS MEILEI, apie kurią primena ir kurią atspindi Jo Širdis. Širdis vaizduojama sužeista, o matoma žaizda primena mums apie nematomą Jo meilės žaizdą. skaityti toliau…

Paskelbta: 2020-06-18

Kelių minučių meditacijos arba trumpi stabtelėjimai pamąstymui pagal Šventąjį Raštą

Šv. Raštas atnaujina Bažnyčią ir maitina dvasią. Biblijos skaitymas ir pažinimas ugdo sąmonę, kad istorijoje veikęs Viešpats Dievas tebeveikia mūsų tarpe ir gyvenime.   Džiaukitės Kai širdin ima sėlinti baimė, nežinia ir nerimas, nepasiduokite, o tuoj pat maldoje kreipkitės į Dievą prašydami ramybės, mintimis pulkite gerajam Tėvui į glėbį. Jis girdi, Jam rūpi, Jis nuramins. Slegiančias mintis pakeiskite džiugiomis (nors tuo metu ir atrodytų, kad nėra ko džiaugtis), prisimindami Šv. Rašto žodžius: “Visuomet džiaukitės Viešpatyje. Ir vėl kartoju: džiaukitės.“ (Fil skaityti toliau…

Paskelbta: 2020-06-17

Aštuntasis Dievo įsakymas: Nekalbėk netiesos

    Aštuntasis įsakymas draudžia iškreipti tiesą bendraujant su kitais žmonėmis. Ta moralinė nuostata išplaukia iš šventosios tautos pašaukimo liudyti Dievą, kuris yra tiesa ir nori tiesos. Nusižengti tiesai – tai žodžiais ar darbais atsisakyti pareigos būti tiesiam moraline prasme, tai didelė sandoros pamatus apimanti neištikimybė Dievui. Senasis Testamentas tvirtina: „Dievas yra visokios tiesos šaltinis. Jo žodis yra tiesa.“ Tiesa yra tai, kas atitinka tikrovę – sukurtąją ar nesukurtąją. Žmogus iš prigimties linkęs į tiesą. Jis įpareigotas ją gerbti ir skaityti toliau…

Paskelbta: 2020-06-16

Šventumas pagal Pranciškų (14): kai kurie šventumo požymiai

  Ko labiausiai reikia mūsų laikams? Tikriausiai ne vienas žmogus savęs šito klausia dabartiniame cinizmo ir nevilties persunktame kontekste. Receptų siūloma įvairių: gal daugiau saugumo, ekonominės gerovės, individo laisvės? Popiežius Pranciškus primena: visais laikais pasaulį pozityviai keitė vienintelė jėga – asmeninis šventumas. Anksčiau publikuotas dokumentas, apaštališkasis paraginimas „Būkite linksmi ir džiūgaukite“ („Gaudete et exsultate“) aiškina, ką reiškia būti šventam šiuolaikiniame pasaulyje. Tekstas nėra analitinis traktatas apie šventumą. „Mano kuklus tikslas – įžangoje rašo popiežius, – yra dar kartą priminti pašaukimą skaityti toliau…

Paskelbta: 2020-06-15

Nė vienas vaikas nėra klaida

  Lietuvoje daug žmonių nepasirengę tapti tėvais arba jais tapo apie tai nesusimąstę, neprisiėmę šios atsakomybės, o galbūt niekas jų nepamokė, kaip būti žmogumi. Tai iškalbingai byloja be tėvų globos augančių vaikų skaičiai Lietuvoje – šiuo metu tokių vaikų yra 9 116. LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, jog į globos namus kasdien patenka po tris, keturis vaikus. Jau apsipratome girdėti ir šiuos skaičius, ir tai, kad Europoje pagal juos ir kitas socialines problemas beveik pirmaujame. Dažnas ramina sąžinę: skaityti toliau…

Paskelbta: 2020-06-14

Šventadienio pamokslas. Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė – Devintinės

Aš esu gyvoji duona, nužengusi iš dangaus. Kas valgys šią duoną – gyvens per amžius. Duona, kurią aš duosiu, yra mano kūnas už pasaulio gyvybę“. Tuomet žydai ėmė tarp savęs ginčytis ir klausinėti: „Kaip jis gali mums duoti valgyti savo kūną?!“ O Jėzus jiems kalbėjo: „Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: jei nevalgysite Žmogaus Sūnaus kūno ir negersite jo kraujo, neturėsite savyje gyvybės! Kas valgo mano kūną ir geria mano kraują, tas turi amžinąjį gyvenimą, ir aš jį prikelsiu paskutiniąją skaityti toliau…

Paskelbta: 2020-06-13

ŠVČ. KRISTAUS KŪNAS IR KRAUJAS (Devintinės)

      Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmę Katalikų Bažnyčia švenčia jau daugiau kaip septynis su puse šimto metų. 1264 m. rugpjūčio 11 d. popiežius Urbonas IV paskelbė bulę „Transiturus de hoc mundo“, kuria nurodė, kad ketvirtadienį po Sekminių oktavos visame katalikų pasaulyje būtų švenčiama „Festum Corporis“ („Kūno šventė“) ir kad ją minėdami visi katalikai džiugiai, iškilmingai išpažintų tikėjimą tikru Kristaus buvimu Eucharistijos sakramente. Visoje Bažnyčioje įvesti Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmę paskatino vidurio Italijoje tryliktajame amžiuje įvykęs skaityti toliau…

Paskelbta: 2020-06-13

Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė (II dalis)

Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė buvo įsteigta viduramžiais – 1264 metais Urbonas IV išleido bulę, kurioje nurodė, kad ji turi būti švenčiama visuotinai. Švč. Kristaus Kūno ir Kraujo iškilmė (I dalis) Corpus Domini šventės įsteigimas atspindėjo ilgų doktrininių diskusijų apie eucharistinę duoną ir vyną rezultatus. Ši šventė pabrėžia, jog Kristus Eucharistijoje yra realiai, o ne vien simboliškai ir dvasiškai. Remdamasis Aristotelio filosofijos ir scholastinės teologijos kategorijomis Laterano IV susirinkimas nurodė, kad Dievo galybe eucharistinėje aukoje duonos ir vyno substancija pasikeičia, nors išorinės savybės išlieka tokios skaityti toliau…

Paskelbta: 2020-06-13


Visos teisės saugomos © 2017 www.zarasuparapija.lt