Kviečiai ir raugės

„Aukščiausia laisvės forma yra tapti savo valios šeimininku“, – taip įžvalgiai rašė Bažnyčios Tėvas šv. Grigalius Nysietis. Begalinės laisvės pavyzdį mums paliko pats Išganytojas, kai savo laisvą apsisprendimą ateiti į klystančių žmonių pasaulį ir juos išvaduoti iš amžino nuodėmės prakeiksmo įkūnijo paaukodamas save ant kryžiaus meilės aukuro. Jis savo ugningu laisvės proveržiu uždegė negęstantį pasiaukojančios meilės fakelą, kad visi matytų ir suprastų, jog tikroji laisvė iš prigimties yra pašaukta tapti tobulos meilės dėmeniu, panašiai kaip vikšrui, veikiant gamtos dėsniams, yra skaityti toliau…

Paskelbta: 2017-08-22

Šventadienio pamokslas

  Jėzus pateikė minioms palyginimą: „Su dangaus karalyste yra kaip su žmogumi, kuris pasėjo savo dirvoje gerą sėklą. Žmonėms bemiegant, atėjo jo priešas, pasėjo kviečiuose raugių ir nuėjo sau. Kai želmuo paūgėjo ir išplaukėjo, pasirodė ir raugės. Šeimininko tarnai atėjo ir klausė: „Šeimininke, argi ne gerą sėklą pasėjai savo lauke? Iš kurgi atsirado raugių?“ Jis atsakė: „Tai padarė mano priešas“. Tarnai pasisiūlė: „Jei nori, mes eisime ir jas išravėsime“. Jis atsakė: „Ne, kad kartais, ravėdami rauges, neišrautumėte su jomis ir skaityti toliau…

Paskelbta: 2017-08-22

Pyktis – geras dalykas arba Tiesa apie šeimynines aistras

Jausmai ir emocijos, t. y. aistros, nudažo mūsų gyvenimą įvairiausiomis – tiek šviesiomis, tiek tamsiomis – spalvomis. Mes pykstame ir liūdime, džiaugiamės ir bijome. Ką daryti su šiais jausmais, kad jie negriautų mūsų ir mūsų šeimų, netaptų mūsų priešais, bet, atvirkščiai, būtų mūsų sąjungininkais, klausiame Nijolės LIOBIKIENĖS – socialinių mokslų daktarės ir šeimų konsultantės. – „Santuokoje svarbi vieta tenka troškimams, jausmams, emocijoms – tam, ką klasikai vadino ‘aistromis’“ (Amoris laetitia 143). Taigi, pirmiausia ir pakalbėkime apie tai, kas yra jausmai, skaityti toliau…

Paskelbta: 2017-08-22

Apaštalinis nuncijus Lopez Quintana: Pal. Jurgis Matulaitis – tikras Lietuvos apaštalas

Apaštalinio Nuncijaus arkivyskupo Pedro Lopez Quintana homilija Marijampolės bazilikoje, 2017 m. liepos 16 d.:Šioje iškilmėje su mumis kartu yra ir Šventasis Tėvas, mano asmenyje, kaip Jo atstovo jūsų šalyje, meldžiame Viešpatį per Švenčiausios Mergelės Marijos ir palaimintojo Jurgio Matulaičio užtarimą Jam gausių malonių. Dėkoju jūsų vyskupui Rimantui Norvilai už brolišką pakvietimą būti šiandien su jumis visais šioje palaimintojo Jurgio Matulaičio garbei skirtoje iškilmėje. Visus jus širdingai sveikinu, eminencija kardinole, broliai vyskupai, kunigai vienuoliai ir tikintieji, ir kaip Šventojo Tėvo Pranciškaus skaityti toliau…

Paskelbta: 2017-08-20

Popiežius Pranciškus: Kokia mūsų širdies dirva?

Liepos mėnesį sustabdyti visi popiežiaus Pranciškaus viešosios veiklos įvykiai, nėra jokių audiencijų ir susitikimų, popiežius ilsisi savo namuose. Vienintelė išimtis – sekmadienio vidudienio maldos susitikimai. Liepos 16-osios vidudienį pasirodęs Vatikano Apaštališkųjų rūmų lange, popiežius Pranciškus vadovavo kartu su Šv. Petro aikštėje susirinkusiais tikinčiaisiais kalbėta Viešpaties Angelo malda ir komentavo sekmadienio Evangeliją. Šios dienos Evangelijoje girdėjome garsųjį palyginimą apie sėjėją (plg. Mt 13,1-23). Sėjėjas tai Jėzus. Atkreipkime dėmesį, kad jis ne primeta save kitiems, bet siūlo; jis patraukia prie savęs ne skaityti toliau…

Paskelbta: 2017-08-17

Šventadienio pamokslas

Vieną dieną, išėjęs iš namų, Jėzus sėdėjo ant ežero kranto. Prie jo susirinko didžiulė minia; todėl jis įlipo į valtį ir atsisėdo, o visi žmonės stovėjo pakrantėje. Ir jis daug jiems kalbėjo palyginimais. Jis sakė: „Štai sėjėjas išsirengė sėti. Jam besėjant, vieni grūdai nukrito prie kelio, ir atskridę paukščiai juos sulesė. Kiti nukrito ant uolų, kur buvo nedaug žemės. Jie greit sudygo, nes neturėjo gilesnio žemės sluoksnio. Saulei patekėjus, daigai nuvyto ir, neturėdami šaknų, sudžiūvo. Kiti krito tarp erškėčių. Erškėčiai skaityti toliau…

Paskelbta: 2017-08-15

Nugalėjęs pikta gerumu

1987 m. birželio 28 d., minint Lietuvos krikšto 600 metų sukaktį, popiežius Jonas Paulius II vyskupą Jurgį Matulaitį paskelbė palaimintuoju. Šiomis dienomis Marijampolėje vyksta Jurgio Matulaičio beatifikacijos 30-mečio jubiliejaus atlaidai ir minėjimas. Deja, tiek sovietiniais 1987-aisiais, tiek pastaruoju metu pal. Jurgis Matulaitis nėra gerai pažįstamas plačiajai Lietuvos visuomenei. Daugiau apie palaimintojo asmenybę pradėta kalbėti Lietuvos vyskupams 2012-uosius paskelbus palaimintojo Jurgio Matulaičio metais. Palaimintąjį vyskupą Jurgį Matulaitį ir neseniai palaimintuoju paskelbtą vyskupą Teofilių Matulionį sieja panašios gyvenimo aplinkybės: abu gimė beveik skaityti toliau…

Paskelbta: 2017-08-14

Mąstyti yra daugiau, nei žiūrėti

Žiūrėjimas nėra lygu žiūrėjimui. Kai į kilniausią atvaizdą – Jėzaus ikoną – žiūrime dėmesingu, atviru ir tauriu žvilgsniu, atrodo, kad nejučia iš Jo veido pradeda sklisti tam tikra gilios vidinės ramybės, nepalaužiamos valios, dieviškos visagalybės šviesa. Antai Kristaus, Visatos Valdovo, veide, kurį vaizduoja meniška ikona, saugoma Sicilijoje, galime atrasti Tą, kuris patenkina giliausius žmogaus troškimus… Nors ne tik medikai motyvuotai primena nepakeičiamą kasdienio judėjimo svarbą, bet darganotomis dienomis daugelis nėra linkę eiti pasivaikščioti. Mėgstantieji daugiau laiko skirti TV pramoginių laidų skaityti toliau…

Paskelbta: 2017-08-12

Popiežius Pranciškus papildė šventųjų skelbimo normas

Liepos 11-ąją popiežius Pranciškus pasirašė dokumentą Motu proprio „Maiorem hac dilectionem“ kuriuo, dalinai keisdamas lig šiol galiojusią palaimintųjų ir šventųjų skelbimo tvarką, greta įprastinių beatifikacijos ir kanonizacijos bylų pradėjimo motyvų, tai yra herojiškų dorybių ir kankinystės, įveda dar vieną – „gyvybės paaukojimo“ motyvą. Popiežiaus dokumentas pradedamas evangelisto Jono užrašytais Kristaus žodžiais: „Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“ (Jn 15,13). Ypatingo dėmesio ir pagarbos verti tie krikščionys, kurie, sekdami Kristaus pavyzdžiu ir jo mokymu, laisva valia paaukojo savo gyvybę skaityti toliau…

Paskelbta: 2017-08-11

Kodėl katalikai kunigus vadina „tėvais“?

Argi Jėzus nėra pasakęs „nė vieno nevadinkite tėvu“? Nėra lengva iškart suprasti. Evangelijoje pagal Matą yra užfiksuotas Jėzaus pasakymas: „Ir nė vieno iš savųjų nevadinkite tėvu, nes turite vienintelį Tėvą danguje“ (Mt 23, 9). Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šie žodžiai visiškai prieštarauja katalikiškam įpročiui į kunigus kreiptis žodžiu „tėve“. Dar labiau ši viena eilutė tarsi ragintų nevadinti „tėvu“ net ir savojo tėčio, ir kad vienintelis žmogus, kurį galime vadinti „tėvu“ yra Dievas. Ką mums su visu tuo daryti? Minėti skaityti toliau…

Paskelbta: 2017-08-10


Visos teisės saugomos © 2017 www.zarasuparapija.lt