Šventojo Tėvo intencija spalio mėnesiui: kad Šventosios Dvasios dvelksmas paskatintų naujas misijas Bažnyčioje.
Paskelbta: 2019-09-30
Šventojo Tėvo intencija spalio mėnesiui: kad Šventosios Dvasios dvelksmas paskatintų naujas misijas Bažnyčioje.
Kas yra Rožinis? Pirmiausiai tai nepaprasta malda, rožių vainikas Marijai, kuriame telpa viskas – rūpesčiai, džiaugsmai, viltys. Marija yra galinga mūsų užtarėja, todėl Rožinio malda yra tarsi dieviškosios meilės ginklas prieš nuodėmę, blogį ir netvarką. Maldos, kalbamos prieš Rožinį ar jo dalį (jei kalbama tik viena dalis): Atverk, Viešpatie, mūsų lūpas, kad garbintume tavo šventąjį vardą; apšviesk mūsų protus, kad tinkamai mąstytume, šventuosius slėpinius; nuskaidrink mūsų širdis, kad stropiai ir nuoširdžiai kalbėtume šventąjį rožinį. Amen. TIKIU Į DIEVĄ TĖVĄ visagalį, skaityti toliau…
Šv. Jadvyga (1179–1243), vienuolė minima spalio 16 d. Šv. Jadvyga gimė Bavarijoje; ji – Kroatijos ir Dalmatijos kunigaikščio duktė. Sulaukusi dvylikos metų buvo ištekinta už Henriko I, Silezijos ir Krokuvos kunigaikščio. Jų šeima, kurioje gimė keturi sūnūs ir trys dukterys, buvo tvirtai krikščioniška, joje viešpatavo maldingumas, artimo meilė ir atgaila. Kartu su kunigaikščiu Jadvyga buvo vargšų, kalinių ir visų mažųjų advokatė, užtarėja; jos dėka kunigaikštis įkūrė ligoninę Vroclave. 1238 m. Jadvyga tapo našle, taip pat jai teko išgyventi šešių savo skaityti toliau…
Šv. Teresė Avilietė (1515-1582), vienuolė, Bažnyčios mokytoja minima spalio 15 d. Ji yra vadinama Terese Didžiąja tiek dėl jos produktyvios veiklos reformuojant karmelitų ordiną, tiek norint atskirti ją nuo kitos Teresės – mažosios šventosios ir Lizjė, kuri taip pat yra didi, tačiau jos šventumas buvo kitoks ir pasiektas žengiant „mažuoju“ kasdienybės keliu. Didžioji karmelitų reformatorė Teresė gimė 1515 metais Aviloje, kilmingoje de Cepeda y de Ahumada šeimoje. Jos krikštatėvio brolis buvo pirmasis Peru vicekaralius. Ji labai jauna įstojo į Karmelio skaityti toliau…
Šv. Kalikstas, būdamas popiežiaus Zefyrino diakonu, prie Apijaus kelio įrengė pirmąsias oficialias Romos krikščionių bendruomenės kapines, katakombas, vadinamas jo vardu. 217 m. jis tapo popiežiumi po Zefyrino ir gynė Bažnyčios tikėjimo Švč. Trejybe tyrumą nuo teologų spekuliacijų. Priešingai nei griežtos linijos šalininkai kaip Tertulijonas, Ipolitas ir Novacijonas, jis užėmė nuosaikią poziciją nusidėjėlių atžvilgiu ir buvo labai palankus atgailaujantiesiems. Pasakojama, jog šv. Kalikstas buvo žiauriai nužudytas Transteveroje 222 m. maišto prieš krikščionis metu. Gyvoji Duona skaityti toliau…
Skirtingu liturginių metų laiku matome kunigus Mišias aukojant vis kitokios spalvos rūbais – žaliais, raudonais, violetiniais, baltais ar auksiniais. Ką simbolizuoja šios spalvos? Spalvų simbolika buvo žinoma jau Egipto ir judėjų kultuose. Senajame Testamente buvo nustatytos keturios spalvos. Liturginių spalvų taisyklės krikščionybėje radosi pačioje jos pradžioje, tačiau galutinai susiformavo XII amžiuje. Naudojama eiliniu liturginių metų laiku žalia spalva simbolizuoja viltį. Raudona skaityti toliau…
Nejaugi tikrai reikia būti svetimšaliais samariečiais, norint suvokti, jog gavote neužsitarnautą dovaną? Keliaujant į Jeruzalę, teko Jėzui eiti tarp Samarijos ir Galilėjos. Įeinantį į vieną kaimą, jį pasitiko dešimt raupsuotų vyrų. Jie sustojo atstu ir garsiai šaukė: „Jėzau, Mokytojau, pasigailėk mūsų!“ Pažvelgęs į juos, Jėzus pasakė: „Eikite, pasirodykite kunigams!“ Ir beeidami jie pasveiko. Vienas iš jų, pamatęs, kad išgijo, sugrįžo atgal, balsu šlovindamas Dievą. Jis dėkodamas parpuolė Jėzui po kojų. Tai buvo samarietis. Jėzus paklausė: „Argi ne dešimtis pasveiko? Kur skaityti toliau…
Ko labiausiai reikia mūsų laikams? Tikriausiai ne vienas žmogus savęs šito klausia dabartiniame cinizmo ir nevilties persunktame kontekste. Receptų siūloma įvairių: gal daugiau saugumo, ekonominės gerovės, individo laisvės? Popiežius Pranciškus primena: visais laikais pasaulį pozityviai keitė vienintelė jėga – asmeninis šventumas. Anksčiau publikuotas dokumentas, apaštališkasis paraginimas „Būkite linksmi ir džiūgaukite“ („Gaudete et exsultate“) aiškina, ką reiškia būti šventam šiuolaikiniame pasaulyje. Tekstas nėra analitinis traktatas apie šventumą. „Mano kuklus tikslas – įžangoje rašo popiežius, – yra dar kartą priminti pašaukimą skaityti toliau…
Šv. Jonas XXIII (1881-1963), popiežius minimas spalio 11 d. „Vaikeliai… grįžę namo, rasite vaikus. Paglostykite juos ir pasakykite, kad tai jiems siunčia popiežius. Galbūt kurį rasite verkiantį, ir reikės nušluostyti ašaras. Kenčiantiems suraskite paguodos žodį. Pasakykite jiems, kad popiežius yra su jais…“ Taip vieną šiltą rudens vakarą Jonas XXIII atsisveikino su žmonėmis, susirinkusiais Šv. Petro aikštėje švęsti Vatikano II Susirinkimo pradžią (1962 m. spalio 11 d.). Šie žmogiškumu ir poezija persmelkti žodžiai sujaudino visą pasaulį ir buvo pati geriausia didžiojo skaityti toliau…
Visais amžiais daugiausiai komentuotojų dėmesio sulaukusi Šventojo Rašto knyga yra… Giesmių giesmė. Taip sakė ir teologas dr. Valdas Mackela (1972–2017), Giesmių giesmę apibūdinęs kaip krikščioniškojo gyvenimo viršūnę. Skaitant šį straipsnį, kuris yra parengtas pagal Valdo Mackelos 2012 m. Šventosios Šeimos seserų vienuolijoje vestas paskaitas, kviečiame prisiliesti prie Gražiausiosios Saliamono giesmės – Giesmių giesmės – turtų. Į Trejybės slėpinį Krikščionis geriausiai apibūdinamas per bendrystę su Tėvu, Sūnumi ir Šventąja Dvasia. Mūsų gyvenimo esmė – būti bendrystėje, esame pašaukti į tokį skaityti toliau…
Šv. Dionizas buvo pirmasis Paryžiaus vyskupas. Grigalius Turietis pasakoja, kad apie 250 m. Romos popiežius nusiuntė į Galiją septynis vyskupus, tarp kurių buvo šv. Dionizas; lydimas kunigo Rustiko ir diakono Eleuterio, atvyko į Paryžių. Šv. Dionizo vyskupavimas veikiausiai buvo labai trumpas, nes manoma, jog jis buvo nukankintas Decijaus persekiojimo metu (250–251 m.) ar, labiau tikėtina, Valerijono persekiojimo metais (257 m.). Legenda pasakoja, kad Dionizas po nukirsdinimo atsikėlė ir keletą metrų nešė savo galvą. Šia legenda, iš kurios kilo šv. Dionizo skaityti toliau…
Manyje visa kelio ir tiesos malonė. Manyje visa gyvenimo ir dorybės viltis. Aš nešu vaisių, lyg rožė, pasodinta ant vandens upelių (Ekli. 24, 39). Palaimintas žmogus, kuris budi kasdien prie mano durų ir stebi prie mano angos staktų. Kas mane randa, randa gyvenimą ir semiasi išganymą iš Viešpaties (Patarl. 8). Palaimintoji Motina ir nekaltoji Mergele, garbingoji pasaulio Karaliene, tepatiria visi tavo pagalbos, kurie švenčia tavo šventojo rožinio šventę (Antf.). V. Melskis už mus, švenčiausioji Rožinio Karaliene; A. Kad taptume skaityti toliau…
