Paskelbta: 2019-04-08
Šventojo Tėvo intencija balandžio mėnesiui: už karo zonose dirbančius medikus ir humanitarinės pagalbos darbuotojus, kurie rizikuoja savo gyvybe, kad išgelbėtų kitus.
Zarasų bažnyčioje „Kryžiaus kelias“ einamas kiekvieną penktadienį 17.30 val. prieš vakarines Šv. Mišias ir kiekvieną sekmadienį po 12 val. Sumos Šv. Mišių Keturiolikos sustojimų Kryžiaus kelias gimė XVII a. Ispanijoje. Tai krikščionio troškimas įvertinti Kristaus kančios pamoką ir jos vaisius. Kaip Jeruzalės gatvėse, kurios mena Jėzaus su kryžiumi žingsnius, taip ir visame pasaulyje, eidami Kryžiaus keliu, krikščionys prisiliečia prie Kristaus kančios ir mirties, kartu išpažindami, kad kančia ir mirtis tokiu būdu Viešpaties buvo nugalėta amžiams. Paskelbus skaityti toliau…
Prašome paremti Zarasų Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapiją – skirti jos veiklai dalį (iki 2 proc.) per mokestinį laikotarpį (t.y. 2018 metus) gautų pajamų mokesčio (2% GPM). Tai atlikti gali tik dirbantys ir pajamas gaunantys asmenys. Užpildytą formą į VMI išsiųsti (internetu ar paštu) būtina iki 2019 m. balandžio 30 d. Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, Zarasų skyrius. Sėlių a. 22, LT-32110, Zarasai. Detalesnę informaciją skaitykite ČIA
Velykos – tai mūsų Viešpaties Jėzaus kančia, mirtis ir prisikėlimas. Todėl Velykos švenčiamos nuo Didžiojo ketvirtadienio iki Sekmadienio ryto. Taip pat Velykų įvykį švenčiame kiekvienose Mišiose, kurios yra šio Didžiojo tridienio – Velykų atkartojimas. Velykiniame šventime tikintieji kviečiami apmąstyti Jėzaus įvykį, suprasti, priimti Jo kančią ir mirtį, ir kartu triumfuojančiai, džiaugsmingai švęsti Prisikėlimą. Juk Kristaus įvykis, Velykų slėpinys, yra mūsų tikėjimo, mūsų buvimo krikščionimis versmė, esmė ir pagrindas, kurį verta priimti, švęsti atvira širdimi. DIDYSIS KETVIRTADIENIS (Paskutinė vakarienė; Eucharistija) skaityti toliau…
Pagal labai seną paprotį Didžiojo ketvirtadienio rytą būna Krizmos Mišios. Per šias Mišias kunigai atnaujina kunigiškus pažadus, prisimindami, kaip Viešpats su mokiniais sėdo prie Paskutinės Vakarienės stalo, įsteigdamas Kunigystės sakramentą. Jų metu naujai pašventinami aliejai, kurie bus naudojami per Velyknaktį teikiamą Krikšto ir Sutvirtinimo sakramentą. Graži šio pašventinimo simbolika – aliejus simbolizuoja sklindančią malonę. Juk žinome, kad kai aliejaus lašas nukrenta ant popieriaus lapo, jis vis plečiasi. Čia irgi taip nutinka – vyskupai pašventina aliejus, kuriuos kunigai išsiveža į skaityti toliau…
Ar Didžioji savaitė tikrai verta tokių pastangų? Jei pakalbėtumėt su ganytojais, liturgistais, chorų vadovais ir t. t., pamatytumėte, kad Didžioji savaitė jiems yra frenetiško bėgimo, didžiulio planavimo bei jo stokos laikas, ir savotiškai – bent kartais– įkvepiantis. O paskui?.. Na, keletas lelijų ir papildomų „Aleliuja“ savaičių, o pakui – atgal prie reikalų (pvz., Pirmosios išpažintys ir Komunijos gegužę, santuokų bumas birželį ir t. t.). Panašu, kad Didžioji savaitė kai kuriems žmonėms yra didžiulis darbymetis, gana nemažam būriui – nepatogumas („Kiek skaityti toliau…
Ši istorija yra apie lošimo kauliuką, kurį miklus Palestinos meistras prieš du tūkstančius metų išdrožė iš kieto juodmedžio ir nugludino žaidimų mėgėjų pramogai. Turėti šešias puses nėra paprasta. Ne visi gali tuo pasigirti, bet tokia yra lošimo kauliuko lemtis: jis yra vienas, bet kiekvieną kartą rodo vis kitą pusę. Mūsų šešiapusiam draugui gyvenimas tebuvo linksmas kaleidoskopas, sudarytas iš begalinių skaičių kombinacijų, kurias jis ir jo broliai smagiai kurdavo ir ardydavo. Kad ir kaip būtų, lošimo kauliuko gyvenimas prieš skaityti toliau…
Tradicija sutelkė septynis Kristaus žodžius kryžiuje. Šią Didžiąją Savaitę, šie žodžiai gali tapti dvasiniu vadovu. Pirmasis žodis: Jėzus sako: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino ką daro“. Gyvenkime šią Šventą Savaitę su troškimu priimti atleidimą, Dievo Gailestingumą. Antrasis žodis: Jėzus sako: „Moterie, štai tavo Sūnus“ ir mokiniui „Štai tavo Motina“. Žvelkime į Kristų, kuris patiki mus savo motinai. Įvertinkime šio pasitikėjimo didumą. Ir prašykime, kad mes pasitikėtume Juo. Trečiasis žodis: Jėzus sako: „Iš tiesų, iš tiesų sakau tau, dar šiandien su manimi būsi skaityti toliau…
Pasaulio jaunimo dienų, o taip pat Lietuvos jaunimo dienų tradicijos pradžia yra Verbų sekmadienis, kurį pelnytai galime vadinti Mažąja jaunimo diena. 1985 m. popiežiaus Jono Pauliaus kvietimu, Verbų sekmadienį į Romą atvyko daugiau nei 250 000 jaunuolių iš viso pasaulio. Po savaitės savo velykiniame kreipimesi „Urbi et orbi” popiežius Jonas Paulius II kalbėjo: „Praėjusį sekmadienį aš susitikau su šimtais tūkstančių jaunuolių; jų entuziazmas paliko stiprų įspūdį mano sieloje.“ Ir kad šie nuostabūs išgyvenimai neišblėstų popiežius pakvietė kiekvieną Verbų sekmadienį skaityti toliau…
Pradėdami Didžiąją Savaitę, viso tikinčiųjų ir bendruomenės gyvenimo svarbiausią laiką, apmąstome šį vaizdą, drąsinančius ir liūdinančius, tokius prieštaringus, kaip ir visas mūsų gyvenimas, vaizdus. „Atėję į vietą, kuri vadinasi „Kaukolė“, jie prikalė ant kryžiaus Jėzų ir du piktadarius – vieną jam iš dešinės, antrą iš kairės. Jėzus meldėsi: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą“. Kareiviai pasidalijo jo drabužius, mesdami burtą. Žmonės stovėjo ir žiūrėjo. Seniūnai tyčiodamiesi kalbėjo: „Kitus išgelbėdavo – tegul pats išsigelbi, jei jis – Dievo išrinktasis skaityti toliau…
Kristaus Kančios – Verbų sekmadienis yra diena, kai visa Bažnyčia mini Jėzaus pergalingą įžengimą į Jeruzalę, lygiai savaitė prieš jo prisikėlimą. Maždaug prieš penkis amžius pranašas Zacharijas pranašavo: „Didžiai džiūgauk, Siono dukterie, garsiai krykštauk, dukterie Jeruzale! Štai pas tave ateina tavo Karalius, jis išaukštintas ir pergalingas, jis nuolankus ir joja ant asilo, ant asiliuko, asilės jauniklio“ (Zch 9, 9). Evangelistas Matas šią pranašystę šitaip iškelė į paviršių: „Jie atvedė asilę su asilaičiu, apdengė juos savo apsiaustais, o Jėzus užsėdo skaityti toliau…
Šv. Martynas I (+656), popiežius, kankinys, minimas balandžio 13 d. Šv. Martynas buvo kilęs iš Todžio miesto Umbrijoje, Italijoje, gyveno Romoje. Būdamas diakonu kiek laiko buvo popiežiaus pasiuntiniu Konstantinopolyje. 649 metais išrinktas popiežiumi. Tais laikais hierarchus tvirtindavo imperatorius. Konstantas II atsisakė tvirtinti Martyną I, nes skyrėsi jų nuomonės dėl Jėzaus Kristaus dieviškosios ir žmoniškosios prigimties. Imperatorius laikėsi monoteletizmo (nuomonės, kad Jėzus turėjo tik vieną valią), su kuriuo kovojo Martynas I. Nepaisydamas imperatoriaus valios popiežius Martynas I susikvietė į skaityti toliau…
„Didysis penktadienis suformuoja krikščionio egzistencijos dvasinę architektūrą. O Septyni paskutiniai žodžiai apibrėžia Didžiojo penktadienio tikrovę“ – knygoje „Mirtis penktadienio popietę“ rašo Richard John Neuhaus, kviesdamas permąstyti kiekvieną šių žodžių. Tęsiame autoriaus meditacijas. Žodis „Atlikta!“ čia turėtų būti suvokiamas kaip consummatum est – išpildyta, padaryta tobulai. Tai daug daugiau negu „baigta“. Apie iškentėtą baisią kančią galėtume pasakyti: „Pagaliau viskas baigta.“ Tokiu atveju norime pasakyti, kad tai, kas įvyko, priklauso praeičiai ir dabar mes galime, ją pamiršę, žygiuoti pirmyn. Pasakymas „atlikta“ turi visiškai priešingą prasmę. skaityti toliau…
