Pirmadienio ryto Mišių homilijoje popiežius Pranciškus komentavo skaitinį iš Pradžios knygos apie du Adomo ir Ievos vaikus, brolius Kainą ir Abelį, ir apie Dievo klausimą Kainui ir kiekvienam iš mūsų: „Kurgi tavo brolis?“ Pradžios knygos ketvirtasis skyrius pasakoja, jog Viešpats perspėja piktą ir Abeliui pavydintį Kainą: „Jei gera darai, argi nebūsi pripažintas? Bet jei gero nedarai, prie durų iš pasalų tykoja nuodėmė.  Ji geidžia tavęs, bet tu gali ją įveikti“. Tačiau, pasakojama Šventojo Rašto tekste, „Kainas tarė savo broliui Abeliui: skaityti toliau…

    Ar krikštas būtinas, kad įžengtume į krikščionišką gyvenimą? Norint suprasti krikšto prasmę visoje jo pilnatvėje, reikia pažiūrėti, kaip jį įgyvendino pirmieji Kristaus mokiniai. Petro žodžiai per pirmąsias krikščioniškas Sekmines klausiusiems „verte vėrė širdį“, kai jie suprato, jog nesugebėjo Jėzuje įžvelgti Dievo Siųstojo. Kupini gailesčio jie klausinėjo apaštalų: „Ką mums daryti?“ Ir Petras atsakė: „Atsiverskite, ir kiekvienas tepasikrikštija vardan Jėzaus, kad būtų atleistos jums nuodėmės: tada gausite Šventosios Dvasios dovaną“ (Apd 2, 37-38). Taigi krikštas išreiškia, viena vertus, metanoia, esminį skaityti toliau…

    Girioje netikėtai kilo didžiulis gaisras. Godžios liepsnos rijo krūmus ir medžius. Gyvūnai puolė galvotrūkčiais bėgti nuo ugnies lyg padrikęs ir didžiulį triukšmą keliantis srautas. Tik kolibris skrido priešinga kryptimi su lašeliu vandens snapelyje. -Ką darai? – paklausė liūtas. -Skrendu gesinti gaisro! – atsakė mažasis paukštelis. -Lašeliu vandens?.. -Toks mano indelis! – atsakė kolibris.   Laivas netikėtai užplaukė ant uolų ir sulūžo visas jo bortas. Pavojus buvo paskelbtas per vėlai, bet didžioji dalis keleivių spėjo prie gelbėjimosi valčių. Tik skaityti toliau…

Mes privalome visuomet būti atidūs, vertindami tiek savo, tiek kitų žmonių gyvenimus, nes tiek teigiami, tiek neigiami bruožai persipina ir mumyse, ir mūsų sutinkamuose žmonėse. Ne kartą būna, jog visa tai yra tiesiog susilydę viename asmenyje. Jėzus nužengė su Dvylika nuo kalno ir apsistojo lygumoje. Ten buvo gausus jo mokinių būrys ir didelė daugybė žmonių iš visos Judėjos ir Jeruzalės, iš Tyro ir Sidono pajūrio. Tuomet, pakėlęs akis į savo mokinius, Jėzus prabilo: „Palaiminti jūs, vargdieniai, nes jūsų yra Dievo skaityti toliau…

    Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Pradžios knygos skaitinys, kurį šiandien girdėjome, prasideda nuostabiais žodžiais: „Viešpats Dievas šaukė žmogų ir klausė: „Kur tu?“ (Pr 3, 9). Tai pirmieji žodžiai žmogui po nuopuolio. Įsiklausykime į šį šauksmą. Kaip dažnai atrodo, kad tai mes šaukiame Dievą, o Jis negirdi. Bet iš tiesų Dievas pirmas eina ieškoti žmogaus. „Kur tu?“ – tai Dievo klausimas kiekvienam iš mūsų. Šiame klausime girdime balsą Gerojo Ganytojo, kuris ieško paklydusios avies. Kartu tai klausimas, kuris ragina skaityti toliau…

Penktadienį po pietų popiežiaus Pranciškaus aukotomis Mišiomis Fraterna Domus rekolekcijų namuose, Sacrofano miestelyje, netoli Romos, buvo pradėtas migrantus globojančių Italijos katalikų organizacijų susitikimas. Vasario 15–17 dienomis vystantį susitikimą surengė Italijos Caritas, fondas Migrantes ir jėzuitų pagalbos pabėgėliams ir migrantams Astalli centras. Dalyvauja taip pat ir kitų Italijoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų ir katalikiškų judėjimų atstovai. Susitikimo tema: „Esame išvaduoti iš baimės“. Pradėdamas Mišių homiliją, popiežius atkreipė dėmesį, kad raginimas nebijoti skamba ir Žodžio liturgijos skaitiniuose. Skaitinyje iš Išėjimo knygos buvo kalbama apie izraelitus prie Raudonosios jūros. skaityti toliau…

    Žmonijos egzistencijos aušroje Babelio miesto gyventojai iš puikybės sumanė pasistatyti dangoraižį – „bokštą su dangų siekiančia viršūne“ (Pr 11, 4). Šis žmonių projektas prieštaravo Dievo planams, nes jie norėjo ne Jo vardą išaukštinti, o užsigeidė vien savimi didžiuotis. Todėl visi žmonės, iki tol sudarę vieną vieningą pasaulio tautą ir kalbėjęsi viena kalba, gavo tai, ko nusipelnė: Viešpats sumaišė jų kalbą, ir jie nebesuprato vieni kitų, ir buvo išsklaidyti po visą žemę (plg. Pr 11, 9). Tai – skirtingų skaityti toliau…

    Vieną dieną žmonės atvedė pas Jėzų vaikus, kad jis juos palaimintų. Mokiniai tam priešinosi. Jėzus užsirūstino ir liepė jiems leisti vaikams ateiti pas jį. Paskui pasakė: „Kas nepriima Dievo karalystės kaip kūdikis, neįeis į ją“ (Morkaus 10, 13-16). Pravartu prisiminti, kad anksčiau Jėzus tiems patiems mokiniams buvo sakęs: „Jums atiduotas Dievo karalystės slėpinys“ (Morkaus 4, 11). Dėl jos jie viską paliko, kad sektų paskui Jėzų. Jie ieško Dievo artumo, jie nori būti jo karalystės dalimi. Bet dabar Jėzus skaityti toliau…