Adventas – maldos laikas. Budėjimo laikas. Pradžia. Norime visiems palinkėti džiugios kelionės susitinkant su Ateinančiuoju. Taip pat norime pakviesti visus į gilesnio tikėjimo pažinimo vandenis. „Irkitės į gilumą“ (Lk 5,4)
Paskelbta: 2019-11-30
Adventas – maldos laikas. Budėjimo laikas. Pradžia. Norime visiems palinkėti džiugios kelionės susitinkant su Ateinančiuoju. Taip pat norime pakviesti visus į gilesnio tikėjimo pažinimo vandenis. „Irkitės į gilumą“ (Lk 5,4)
Šventojo Tėvo intencija gruodžio mėnesiui: kad kiekviena šalis imtųsi būtinų priemonių užtikrinti vaikų, ypač kenčiančių, ateitį.
Artėjant šv. Kalėdų šventėms pradedame kalėdojimą – parapijos lankymą. Parapijiečius, norinčius, kad kunigas palaimintų Jus ir Jūsų namus, aplankytų sergančiuosius ar senyvo amžiaus žmones, už juos pasimelstų, kviečiame iš anksto registruotis ir pakalbinti kaimynus priimti Bažnyčios atstovą. Dėl registracijos kreiptis pas gatvių ir kaimų atstovus, arba užeiti į zakristiją ar parapijos raštinę.
Šv. Mikalojus iš Miros buvo vyskupas (IV a.), minimas gruodžio 6 d. Vaikų, jūreivių, keliautojų globėjas. Antrasis Vilniaus arkivyskupijos globėjas. Šv. Mikalojus (iš hebrajų k. „kas yra toks, kaip Dievas?“) yra vienas labiausiai gerbiamų šventųjų tiek Rytuose, tiek ir Vakaruose. Jis garsus gerumu ir gailestingumu. Tikriausiai būtent šie jo bruožai paskatino žmonių vaizduotę, kuri Šv. Kalėdų naktį jam patikėjo „Kalėdų senelio“ vaidmenį. Tačiau ne visi žino, kad už šio gerojo dovanų nešėjo figūros slypi šventasis vyskupas Mikalojus iš Miros Sirijoje. Mikalojus gimė skaityti toliau…
Turbūt kiekvienam iš mūsų teko lankyti sergantį žmogų ar patiems sirgti. Liga gali paliesti mūsų kūną, protą ar sielą, ji gali sukelti didelius skausmus, sunkią negalią, palikti pasekmes ir netgi vesti į mirtį. Liga kelia žmogui pavojų, todėl pirmoji jo reakcija būna pyktis, pasipriešinimas tai situacijai ir tuo pačiu Dievui. Kartais dėl ligos Dievui priekaištaujame ar net kaltiname Jį. Evangelinis požiūris Ligoniai nėra vieni savo kovoje. Žvelgdama į Jėzų, ką Jis sakė apie ligą ir kaip ją skaityti toliau…
Advento žvakės pabrėžia tamsos ir šviesos kontrastą. Biblijoje Kristus vadinamas „pasaulio šviesa“, o žmogų apgaubusi nuodėmės tamsa. Per adventą mes laukiame Kristaus atėjimo. Su kiekvienos žvakės įžiebimu išsisklaido vis daugiau tamsos, nes Jo atėjimo laikas artėja. Žvakių spalvos Keturios žvakės žymi keturis advento sekmadienius. Trys violetinės žvakės reiškia maldą, atgailą ir pasninką, kurie praktikuojami per adventą ir gavėnią. Su pažadėto Išganytojo lūkesčiu mes laukiame savo „tamsoje“: kaip žmonija laukė iki Kristaus gimimo ir kaip mes visi nekantraudami laukiame Jo pažadėto antrojo atėjimo. skaityti toliau…
Šv. Jonas Damaskietis (apie 675–754), kunigas, Bažnyčios mokytojas. Šv. Jonas gimė Damaske apie 675 m. Kurį laiką patarnavęs kalifams, įstojo į Šv. Sabo vienuolyną netoli Jeruzalės. Ikonoklazmo krizės metu jis uoliai gynė šventųjų paveikslų garbinimą nuo ikonoklastų, siekusių tai uždrausti. Miręs 754 m. šv. Jonas laikomas paskutiniuoju Bažnyčios Tėvu. Kaip teologas jis dar priklauso patristikos epochai, bet jau yra artimas viduramžių scholastikai. Jo poezija subtili ir jausminga; jo liturginės giesmės ir puikūs pamokslai aktualūs ir patrauklūs dar ir šiandien. skaityti toliau…
Pranciškus Ksaveras (1506-1552) yra misionierių globėjas, minimas gruodžio 3 d. Tai autentiškas visais amžiais Katalikų Bažnyčiai gyvybingumo teikusios misionieriškos dvasios įsikūnijimas. Pranciškus Ksaveras buvo ispanas, kilęs iš Navaros regiono. Gimė 1506 metais. Jo tėvas buvo kilmingas, turėjo daktaro laipsnį (dėstė Bolonijos universitete), o motina – taip pat kilminga ir turtinga. Jau nuo vaikystės Pranciškaus likimas buvo nulemtas, t.y. jo laukė sėkmingos studijos ir kiek galima sėkmingesnė karjera. Kad išsipildytų tėvų planai, jaunasis Ksaveras turėjo žengti pirmąjį svarbų žingsnį – skaityti toliau…
Daugeliui krikščionių, prasčiau išmanančių liturginius metus, advento prasmė gali pasirodyti kiek paini. Kai kurie žmonės tikriausiai žino, kad advento esmė – laukimas, ir mano, jog jo tikslas pasiruošti Kristaus gimimui, kurį švęsime per Kalėdas. Tačiau tai tik dalis istorijos. Adventas atsineša kai ką daugiau. Advento istorija Žodis „adventas“ yra kilęs iš lotynų kalbos žodžio „adventus“, reiškiančio „atėjimą“. Šiuo žodžiu buvo verčiamas graikiškasis „parousia“. Mokslininkai mano, kad 4–5 amžiuje Ispanijoje ir Galijoje advento laikotarpis buvo skirtas pasiruošti naujų krikščionių skaityti toliau…
Adventas tikintiesiems ir yra skirtas tam, kad galėtume pabusti, apsižvalgyti aplinkui. Tai laikas, kai galime daugiau dėmesio skirti kiekvienai savo gyvenimo akimirkai ir pasirūpinti suprasti tos akimirkos svarbą. Jėzus kalbėjo savo mokiniams: „Kaip yra buvę Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnui ateinant. Kaip dienomis prieš tvaną žmonės, nieko nenumanydami, valgė, gėrė, vedė ir tekėjo iki pat dienos, kurią Nojus įlipo į laivą, kai užėjo tvanas ir visus nusinešė, taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus. Tuomet du bus skaityti toliau…
Kiekvieną Advento sekmadienį įžiebiama žvakė Adventiniame vainike. Laukimo metas. Vilties ilgesys. Žalumos amžinumas. Tikėjimo branda. Meilės glėbys. Žmogiškumo tikrovė. Dievo atėjimas… Tegul žvakės spindesys apšviečia ir kiekvieno mūsų kasdienybės buitį, širdies pasaulį kelyje link palaimintos Kalėdų Nakties… Pranašų žvakė – Iz 9, 1: „Tauta, gyvenusi tamsoje, išvydo didžią šviesą, gyvenusiems nevilties šalyje užtekėjo šviesybė“. Šis vainikas su keturiomis žvakėmis – tai Advento simbolis. Evangelijos įkvėpta, Bažnyčia su degančiais žiburiais budi ir laukia Viešpaties atėjimo. Adventas – trumpiausių metų dienų skaityti toliau…
